Priežastis gana paprasta. 2007 m. liepą Gvatemaloje posėdžiavęs Tarptautinis olimpinis komitetas buvo taip sužavėtas tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino anglų ir prancūzų kalbomis pateikto Sočio pristatymo, kad šis kurortas bemat nurungė kitus pasaulio miestus, pretendavusius surengti žiemos olimpines žaidynes.
V. Putinui tai buvo labai svarbu. Tai buvo ne tik sporto pergalė, bet ir didžiulis politinis laimėjimas. Maskva įrodė, kad Rusija vėl tampa pasaulio lyderė, ir V. Putino sėkmė buvo lyginama su Tony Blairo sėkmingu ėjimu, garantavusiu Londonui teisę 2012 m. surengti vasaros olimpines žaidynes.
Tačiau svarbiausia, kad Rusija laimėjo pasakiškas investicijas. Manoma, kad iki 2014 m. investicijos į Sočio infrastruktūrą sieks 12,6 mlrd. dolerių. Iš jų daugiau kaip 5 mlrd. tikimasi surinkti iš privačių investuotojų. Netrukus V. Putinas paskelbė, kad prie projekto finansavimo prisidės austrai ir net Pietų Korėjos lyderis Roh Moo-Hyunas. Per šiuos metus Sočyje turėtų atsirasti 12 naujų sporto objektų, tarp jų – pirmoji Rusijoje bobslėjaus trasa, ledo arenos, naujas centrinis stadionas, viešbučiai, sporto kompleksai kalnuose, susisiekimo linijos, olimpinis kaimelis už 25 km nuo miesto centro. Vien į Sočio uosto pertvarkymą ketinta investuoti beveik 400 mln. dolerių.
Rusija, kuri žlugus Sovietų Sąjungai prarado visas sporto bazes kalnuose, turėtų atsigauti: Sočio biudžeto pajamos jau šiemet suplanuotos daugiau kaip 10 mlrd. rublių, kitais metais – jau 12 mlrd., o 2011 m. iždas turi pasipildyti beveik 13 mlrd. rublių. Vos tik Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė savo sprendimą, Sočio apylinkėse šoktelėjo nekilnojamojo turto kainos. 2005 m. 100 kv. m. žemės Adlerio rajone kainavo apie 7–10 tūkst. dolerių, o štai jau pernai – iki 30 kartų brangiau. Prekių ir paslaugų kainos per 2008 m. išaugo 50 proc.
Galimas Rusijos pietų praturtėjimas sukėlė didžiulį politinį ažiotažą. 2007 m. viduryje net pats Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis nusiuntė sveikinimą V. Putinui, viešai pareiškęs, kad „nuo pačios pradžios“ palaikęs Sočio kandidatūrą olimpinėms žaidynėms rengti. Tačiau kurortas yra vos už 50 km nuo separatinės Abchazijos, kuri per tą laiką rado naują šeimininką. Kilęs konfliktas su Rusija atšaldė M. Saakašvilio norą dalyvauti žaidynėse, ir Tbilisis vis dažniau primena 1980 m. Maskvoje vykusią olimpiadą, kurią boikotavo Jungtinės Valstijos.
Konfliktas Kaukaze – nevienintelis trukdys surengti sėkmingas žaidynes Rusijos pietuose. Didžiausią smūgį smogė pasaulinė krizė. Statybos darbai Sočyje dar tik prasidėjo. Jiems skiriamų lėšų per šį pusmetį sumažėjo dukart. Kaip rašo britų laikraštis „The Guardian“, olimpinė Rusijos svajonė gali ir likti svajone. Šalyje auga nedarbas, kyla kainos, 30 proc. nuvertintas rublis. Turtingiausi oligarchai, žadėję investuoti į statybas Sočyje, patiria didžiulius nuostolius. Aliuminio magnatu vadinamas turtingiausias Rusijos žmogus, V. Putino bičiulis milijardierius Olegas Deripaska per šiuos metus neteko apie 88 proc. savo turto vertės ir abejoja, ar laiku įrengs šalia Sočio esantį kalnų kurortą Krasnaja Poliana.
Neabejojama, kad Rusija trūks plyš neleis sužlugti olimpinei idėjai, tačiau balandžio 26 d. įvyksiantys Sočio mero rinkimai gali dar labiau ją sukompromituoti.