Pasak laikraščio, JAV prezidento laišką Rusijos lyderiui prieš tris savaites asmeniškai įteikė "aukšti administracijos pareigūnai".

Laiške nurodoma, kad Vašingtonas neprivalėtų tęsti prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos pasiūlyto PRG projekto, kuriam Rusija griežtai priešinasi, jeigu Iranas netektų bet kokių galimybių pasigaminti branduolinių užtaisų ir balistinių raketų.

Maskva jau kelerius metus piktinosi ankstesnio JAV prezidento planais dislokuoti PRG skydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje, sakydama, jog šis projektas yra tiesiogiai nukreiptas prieš Rusiją. G.W.Busho pareigūnai tvirtino, kad ši sistema turi padėti apsisaugoti nuo "piktadarių" valstybių, tokių kaip Iranas, raketų atakų.

Iranas ne kartą ignoravo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos, kurios nuolatinė narė yra Rusija, raginimus sustabdyti urano sodrinimą. Saugumo Taryba jau tris kartus yra paskelbusi sankcijas Teheranui.

B.Obamos laiško turinį nupasakoję pareigūnai pageidavo likti anonimais, nes šis dokumentas dar nebuvo oficialiai paviešintas.

Pasak jų, šiame laiške tiesiogiai nenurodomos tokio sandorio sąlygos, tačiau užsimenama apie skatinamuosius žingsnius, kuriuos Vašingtonas yra pasiryžęs žengti, jeigu pavyktų su Maskva sukurti vieningą frontą prieš Iraną. Dėl Rusijos karinių, diplomatinių ir verslo ryšių su šiitiška respublika Maskva turi nemažą įtaką Teherane, tačiau ji dažnai priešinasi Vašingtono griežtai politikai su Iranu.

"Ten jiems iš esmės sakoma: prisidėkite arba nutilkite", - nurodė vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas. - Rusai negali atsakyti: "Mes pamėginsime, todėl jūs turite sustabdyti (PRG sistemų dislokavimo Europoje projektą)." Ten sakoma, kad (Irano raketų atakų) grėsmė turi būti pašalinta".

Maskva tyli

Maskva į šį laišką kol kas neatsakė, tačiau vienas Rusijos pareigūnas pirmadienį nurodė, kad jo šalies diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas ketina pasikalbėti apie PRG planus su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, kai penktadienį su ja susitiks Ženevoje.

Pareigūnai pirmadienį pranešė, kad pirmasis B.Obamos ir D.Medvedevos susitikimas įvyks balandžio 2 dieną Londone.

B.Obamos laiškas buvo pasiųstas kaip atsakymas į D.Medvedevo laišką, kurį JAV prezidentas gavo iškart po inauguracijos. Toks sprendimas tapo dar vienus žingsniu Rusijos ir JAV santykių atnaujinimo procese, kurį viceprezidentas Joe Bidenas praeitą mėnesį pavadino mygtuko "perkrauk" paspaudimu.

Be kita ko, B.Obamos laiške aptariama galimybė surengti derybas dėl šiemet nustosiančios galioti strateginės ginkluotės sutarties pratęsimo ir bendradarbiavimo atveriant naujus tiekimo kelius Afganistane dislokuotoms JAV ir NATO pajėgoms.

JAV planai pastatyti modernų radiolokatorių Čekijoje ir dislokuoti 10 raketų gaudytojų Lenkijoje buvo viena iš prezidento G.W.Busho prioritetinių programų, turėjusių atgrasyti Iraną nuo planų pasigaminti branduolinių užtaisų, kuriuos galėtų nešti tolimojo nuotolio balistinės raketos. Buvęs JAV prezidentas nesutiko su Maskvos pasiūlymu dislokuoti dalį PRG skydo elementų jos teritorijoje ir bendrai juos valdyti, kad šios sistemos nebūtų galima panaudoti prieš Rusiją.

Linkusi svarstyti projektą

Panašu, kad B.Obamos administracija šiuo metu linkusi iš naujo svarstyti šį projektą, nors nėra aišku, ar jis norės PRG skydo elementus įrengti Rusijoje, kad Maskva galėtų nuolat kontroliuoti šią sistemą. Pats B.Obama gana šaltai įvertino PRG skydo plėtros planus, sakydamas, jog pritartų jiems tik įrodžius, jog ši sistema yra veiksminga ir rentabili.

G.W.Bushas PRG skydo projektą labiausiai siejo su Irano raketų keliama grėsme, tačiau B.Obamos laiške prašoma Rusijos pagalbos, nors Maskva labai nesutarė su ankstesne JAV administracija. Vašingtono pareigūnai pastarosiomis savaitėmis buvo užsiminę apie tam tikro susitarimo galimybę, o apie B.Obamos pasiūlymą pirmadienį pranešė Rusijos verslo dienraštis "Kommersant".

"Jeigu stiprūs diplomatiniai ryšiai su Rusija ir kitais mūsų partneriais leistų mums sumažinti arba eliminuoti šią grėsmę, tai akivaizdžiai nulemtų mūsų požiūrį į priešraketinę gynybą", - valstybės sekretorės pavaduotojas Williamas Burnsas sakė Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" apie Irano keliamą pavojų, kai praeitą mėnesį buvo atvykęs į Maskvą perduoti B.Obamos laiško.

"Aš prieš metus sakiau rusams, jog jeigu ne Irano raketų programa, nebūtų jokio reikalo steigti (PRG) raketų bazes", - Vasario 20 dieną Krokuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime pareiškė JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas.

Jis pridūrė, kad B.Obamos inauguracija suteikė galimybę atnaujinti JAV ir Rusijos santykius.

"Tikiuosi, jog dabar, dirbant naujajai administracijai, tokio pobūdžio bendradarbiavimo galimybės tikriausiai pagerėjo", -sakė R.Gatesas.

Tokie pareiškimai sukėlė nerimą Lenkijai ir Čekijai, kurių lyderiai sulaužė daug iečių įtikinėdamos opoziciją, kad būtų pasirašytos sutartys su JAV dėl bendradarbiavimo PRG srityje. Jeigu JAV nuspręstų sulėtinti šios programos įgyvendinimą arba visai ją sustabdyti, Varšuva ir Praha gali pareikalauti kitokių kompensacijų už pastangas.

Pavyzdžiui, sutartyje su Varšuva buvo numatyta, kad iš Vokietijos į Lenkiją bus perkelta JAV priešlėktuvinės gynybos raketų "Patriot" baterija, kurią aptarnautų apie 100 JAV karių. B.Obamos administracijai gali tekti įgyvendinti šį planą, kad nenuviltų Varšuvos.

PRG skydo elementų dislokavimo klausimai paženklino B.Obamos santykius su Rusija nuo pat pirmosios dienos po jo išrinkimo, kai D.Medvedevas pagrasino nutaikyti raketas į Europą, jeigu šis projektas būtų įgyvendinamas. Vėliau D.Medvedevas atšaukė planus dislokuoti artimojo nuotolio raketas Kaliningrado srityje. Taip pat tikėtina, kad Maskva rimtai vertina B.Obamos laiške pateiktus pasiūlymus, kuriuos dienraštis "Kommersant" pirmadienį pavadino "sensacingais".

D.Medvedevas sekmadienį pareiškė tikintis, kad naujoji JAV administracija bus pasiruošusi bendradarbiauti priešraketinės gynybos srityje.

"Jau sulaukėme tokių signalų iš mūsų kolegų amerikiečių, - sakoma Kremliaus tinklalapyje paskelbtame prezidento interviu. - Tikiuosi, kad šie signalai virs konkrečiais pasiūlymais. Tikiuosi aptarti šį Europai ypač svarbų klausimą per savo pirmąjį susitikimą su prezidentu Baracku Obama".