Po praėjusių metų karo su Gruzija, kuri linksta į Vakarus, Rusija ėmėsi aktyviau stiprinti KSSO, kurią analitikai laiko savotiška atsvara Šiaurės Atlanto aljansui Centrinėje Azijoje. Tačiau niekas iš KSSO šalių nepasekė Rusijos pavyzdžiu pripažinti atskilusias Gruzijos autonomijas.

Susitikime Maskvoje valstybių vadovai susitarė išplėsti esamų Kolektyvinių operatyvinio dislokavimo pajėgų funkcijas: armijos daliniai bus papildyti specialiosiomis tarnybomis bei gelbėtojais ir vadinsis Kolektyvinėmis operatyvinio reagavimo pajėgomis.

Jie turės atremti "karinę agresiją", vykdyti "kovos su tarptautiniu terorizmu ir smurtinėmis ekstremizmo apraiškomis, ... nusikalstamumu ir neteisėta narkotikų prekyba specialiąsias operacijas", taip pat likviduoti nepaprastųjų situacijų padarinius.

"Suderinome sprendimo įsteigti kolektyvines operatyvinio reagavimo pajėgas projektą. Aš siūlau pasirašyti", - sakė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per derybas, kurių dalis buvo transliuojama spaudai.

Armėnijos prezidentas sakė, kad dokumentus pasirašė visos KSSO šalys, "bet yra viena atskira nuomonė - Uzbekistano".

KSSO atstovas Vitalijus Strugovecas sakė žurnalistams, kad Uzbekistanas nesutinka nuolat laikyti savo specialiųjų tarnybų darbuotojus kolektyvinėse pajėgose.

"Uzbekistanas - sutinka, kad būtų įsteigtos Kolektyvinės operatyvinio reagavimo pajėgos. Šiuo metu jie mano, kad netikslinga įtraukti į jų sudėtį specialiųjų tarnybų padalinius - VRM, narkotikų kontrolės, NSM, saugumo tarnybų ir taip toliau", - sakė V.Strugovecas.

"Jie mano, kad šių tarnybų padalinius galima įtraukti į (kolektyvinių pajėgų) sudėtį esant tam tikroms situacijoms", - pažymėjo jis.

Rusijos prezidento sekretorė spaudai Natalija Timakova savo ruožtu sakė, kad Uzbekistanas "deleguos savo pajėgas dalyvauti šiose operacijose... , bet jos bus ne nuolat".

Uzbekistano atstovų komentarų kol kas nepavyko gauti.

Sausį Uzbekijos prezidentas Islamas Karimovas sakė bendroje su D.Medvedevu spaudos konferencijoje, kad ekstremistai gali suaktyvėti regione, esant įtemptai padėčiai gretimuose Pakistane ir Afganistane.

Teisių gynėjai kaltino Taškentą tuo, kad jis naudoja kovą su islamo radikalizmu kaip dingstį kitaip mąstantiems piliečiams slopinti. Vakarai buvo paskelbę sankcijas Uzbekistanui už kruviną sukilimo Andižane 2005 metais nuslopinimą.

KSSO atstovas sakė, kad NATO kol kas neatsiliepė į KSSO raginimus drauge kovoti su terorizmu ir kitomis grėsmėmis, kurios yra bendros Vakarams ir buvusios SSRS šalims.

Pasak jo, pagrindiniai KSSS ir NATO tikslai - užkirsti kelią terorizmo, neteisėtos narkotikų prekybos ir transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo grėsmei sutampa, bet bendrų veiksmų KSSO ir Šiaurės Atlanto aljansas nenumato.

"Mes ne kartą kreipėmės į NATO. Bet kol kas jie neatsiliepia", - sakė V.Strugovecas.

Pasikeitus JAV administracijai, Maskva sausį patvirtino pasiryžimą bendradarbiauti su Vakarais NATO pajėgų operacijoje Afganistane ir pasaulinėje kovoje su terorizmu.