Tai, kad pasaulis ne tik ritasi į ekonominę duobę, bet jam gresia ir nauja branduolinė katastrofa, iš naujo suprasta per JAV prezidento rinkimų kampaniją. Demokratų kandidatas B. Obama žadėjo peržiūrėti Amerikos karinę koncepciją, į kurią įeina ir priešininko branduolinio sulaikymo programa. Dažnas prisimena sovietinius laikus, kai branduolinių arsenalų gausinimas buvo mėgstama dviejų stovyklų propagandos dalis: vieni neva nenuilstamai kovojo už taiką, o kiti gausino ir tobulino ginkluotę. Tačiau niekas nepaneigs, kad tais niūriais branduolinės isterijos ir Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjungai ir Amerikai pavyko susitarti dėl pagrindinių nusiginklavimo principų. Paradoksalu, bet, tik yrant sovietinei imperijai ir įsiplieskus karui Persijos įlankoje, buvo pasirašyta pirmoji ir kol kas pagrindinė Puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo (PSGA-1) sutartis. Pagal ją branduolinių galvučių skaičius turėjo būti sumažintas nuo 10–11 tūkst. ar neriboto kiekio iki 6 tūkst.

Tiesa, po poros metų, 1993 m., Borisas Jelcinas ir George‘as Bushas vyresnysis pasirašė papildomą antrąją sutartį (PSGA-2), kurioje numatė uždrausti atsiskiriančias branduolines galvutes, o branduolinius arsenalus apriboti iki 3500 užtaisų. Bet 2002 m. JAV pasitraukė iš 1972 m. sudarytos Priešraketinės gynybos (PRG) sutarties, o Rusija atsisakė vykdyti antrąjį Puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo susitarimą. Iš viso šio įdirbio beliko vėliau pasirašyta Puolamosios ginkluotės mažinimo (PGM) sutartis.

Taigi pirmosios sutarties galiojimo terminas sueina šių metų pabaigoje gruodžio 5 d. Vos tik išrinkus JAV prezidentu veržlų ir ryžtingą politiką, Rusijos žiniasklaida pranešė, kad baigiamas rengti naujos sutarties projektas, pagal kurį branduolinių užtaisų skaičius kiekvienoje šalyje mažinamas iki 1 tūkst. Tai, kad B. Obama pasiryžęs juos sumažinti 80 proc., Maskvai ne naujiena. Tačiau dabar ji ketina derybas apsunkinti – susieti branduolinio nusiginklavimo klausimus su JAV planais Europoje dislokuoti priešraketinio skydo elementus ir kosmoso demilitarizavimu. Visai neseniai Rusija juos susiejo su raketų kompleksų „Iskander“ dislokavimu Kaliningrado srityje. Kitaip sakant, rašo „The Times“, derybos vėl gali įklimpti nesibaigiančiame naujų sąlygų ir iniciatyvų liūne.

Šiaip ar taip vasario 2 d. H. Clinton paskambino telefonu S. Lavrovui ir pranešė apie savo kaip Valstybės departamento vadovės priesaiką. Diplomatijos vadovai ne tik apsikeitė maloniais sveikinimais, bet ir susitarė, kad kovą jie susitiks Maskvoje, kad paruoštų B. Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo derybas balandžio 2 d. Londone, kur vyks Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas pasaulinei krizei įveikti. Jeigu tų derybų nepakaktų, B. Obama po NATO 60-mečio iškilmių Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje galėtų atvykti į Maskvą. Toks scenarijus visiškai įmanomas, ypač kai prisimename George‘o W. Busho viešnagę Sočyje pas D. Medvedevą po NATO viršūnių susitikimo Bukarešte.

Žinoma, svarbiausia, kokioje aplinkoje vyks šie susitikimai. Apžvalgininkai primena, kad tik ką prisiekusiai Valstybės departamento vadovei H. Clinton kolega iš Rusijos sausio 23 d. jau pateikė siurprizą: S. Lavrovas tiesiog neatsiliepė į jos telefono skambutį, nes esą buvo nepasiekiamas, kai lydėjo D. Medvedevą po Uzbekistaną. Vis dėlto po trijų dienų pokalbyje telefonu jie vienas kitam pretenzijų nereiškė, bet sutarė, kad kovą susitikimas Maskvoje vyks pagal formulę „du plius du“, tai yra, kad, be užsienio reikalų ministrų, jame dalyvaus ir gynybos ministrai.

H. Clinton yra pagarsėjusi savo griežtais pasisakymais Maskvos adresu, be to, ji mažiau domisi Rusija negu buvusi valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kuri net studijų laikais mokėsi apie Sovietų Sąjungą. Viceprezidentas Joe Bidenas, kuris vasario pradžioje priėmė H. Clinton priesaiką, turi didesnę užsienio politikos patirtį, tačiau taip pat nesimpatizuoja Rusijai.

Vis dėlto, atrodo, simpatijos ir antipatijos dabar nustumiamos į šalį. Šiuo metu, kaip niekada, atsirado gera proga užleisti vietą asmeniui, grojančiam pirmuoju smuiku, – B. Obamai. Tikimasi, kad Vašingtono ir Maskvos duetas ims groti sutartinai.

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.