Vasario pradžioje Jungtines Valstijas remiančius laiškus pasirašiusias kandidates Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) pavadino "nelabai gerai išauklėtomis" ir pareiškė, kad jos "praleido gerą progą patylėti".

"Mes jau atstūmėme Rytų Europos šalis, kurios netrukus taps ES ir NATO narėmis. Jos neatleis pamokymų, kuriuos Prancūzija žarstė per Irako krizę", - sakė jis interviu laikraščiui "Izvestija".

Be to, politologo nuomone, Paryžius "brangiai sumokės už savo pacifizmą". Šalies naftos kompanijos, jo nuomone, patirs nuostolių Artimuosiuose Rytuose.

Analitikas taip pat spėja, kad Jungtinės Valstijos "atkeršys" Prancūzijai už jos pacifistinę poziciją".

"Manau, Prancūzija gali prarasti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės vietą, - sakė politologas. - Tai gali įvykti po Saugumo Tarybos reformos, kurią seniai siūlo amerikiečiai".

Th.Woltono nuomone, Prancūzijos vieta galėtų pereiti Europos Sąjungai, tuomet savo vietos netektų ir Anglija. Veto teisę tuomet turėtų keturios Saugumo Tarybos narės - JAV, Rusija, Kinija ir ES.

"Bet tai įvyks ne rytoj, - po kokių 8-10 metų. Tai ir bus tikrasis amerikiečių kerštas", - tikino politologas.

Jis taip pat išsakė nuomonę, kad laikai, kai Prancūzija ir Vokietija buvo "eurointegracijos varikliai", - jau praeitis, ir dabar "Prancūzija Europoje yra mažuma".

"Kai karas vis dėlto prasidės - o tai įvyks bet kokiomis aplinkybėmis - Prancūzija, bandžiusi užkirsti jam kelią, liks mažuma. O tie, kurie pritarė karo idėjai, pasijus esą nugalėtojai", - sakė jis.

Th.Woltonas - žinomas prancūzų analitikas, politologas, rašytojas. Jo veikalas "KGB Prancūzijoje" (Le KGB en France) tapo bestseleriu. Th.Waltono idėjos artimos liberaliesiems Prancūzijos analitikams ir intelektualams.