Vis dėlto kosmosas pasitarnavo ir kitam svarbiam mūsų laikų reiškiniui – geopolitikai. Vadinamoji Strateginės gynybos iniciatyva – tai kompleksinė tyrimų programa, kuriai pradžią 1983 m. davė Amerikos prezidentas Ronaldas Reaganas. Pagal ją numatyta Žemėje ir kosmose sukurti priešraketinę sistemą, turinčią apsaugoti Jungtines Valstijas ir Vakarų Europą nuo priešiškų šalių tarpžemyninių balistinių raketų. Ši programa irgi pavadinta „Žvaigždžių karais“. Įprasta manyti, kad būtent šios srities išlaidos buvo vienas paskutinių vinių į ir šiaip paliegusios Sovietų Sąjungos karstą. Visai programai Vašingtonas iki 2015 m. skyrė apie 60 mlrd. dolerių.
Nepaisant dramatiško pastarųjų savaičių konteksto, priešraketinio skydo Rytų Europoje temos niekas nepamiršo, o Baltuosius rūmus tuoj perims naujo Amerikos prezidento Baracko Obamos komanda. Šiandien – apie tai, kaip atrodo „žvaigždžių karų“ problematika naujo prezidento veiklos išvakarėse.
Pirmoji pusė – straipsnis „Jungtinės Valstijos pasirengusios „žvaigždžių karams“ iš „Gazeta po-Kijevski“
„Pentagonas neseniai išbandė kosminį naikintuvą, pajėgų numušti priešo raketas. Šis naikintuvas sušaudo balistines raketas po to, kai šios paleidžiamos, pakyla į kosmosą, bet dar nespėja grįžti į atmosferą. Pagal oficialią versiją, priešui paleidus raketas, robotas gali būti greitai paleistas į kosmosą, kad sunaikintų kovines galvutes anksčiau, nei šios pasieks žemę. Tiesa, jei raketos skrydžio iki Amerikos trukmė tesiekia 30–40 minučių, sunku įsivaizduoti, kad per tą laiką galima spėti paruošti startui ir į orbitą išvesti kosminį naikintuvą. Taigi veikiausiai panašūs aparatai ruošiami nuolat budėti Žemės orbitoje.
Kariškiai tikisi, kad palydovas žudikas papildys antžeminės priešraketinės gynybos kompleksą ir galės perimti vidutinio ir tolimojo nuotolio, taip pat tarpžemynines, raketas, kurios gali nešti iškart kelias kovines galvutes. Taikiniams naikinti kovinis palydovas ginkluotas raketomis, kurios į perėmimo trajektoriją paleidžia kinetinių modulių kasetę, paskleidžiančią metalines nuolaužas, su kuriomis priešo raketa turi susidurti.
Šis prietaisas tapo paskutiniu amerikietiško „žvaigždžių karų“ programos priešraketino skydo papildymo elementu. Nuo 1983 m. karinio pramoninio komplekso užsakymus vykdančios JAV kompanijos visą laiką reikalavo atnaujinti „žvaigždžių karų“ programą. Praėjusių metų rugsėjį prezidentas George‘as W. Bushas sutiko palaiminti nepriklausomų priešraketinės gynybos kosminių stočių tyrimų finansavimą. Tai įvyko po to, kai kinai iš žemės paleista raketa sunaikino savo Žemės orbitoje skriejantį darbą baigusį palydovą.
Šiuo metu Amerikos kompanijos varžosi dėl galimybės pasiūlyti Pentagonui efektyviausią ir nebrangų kosminį ginklą. Iš pradžių buvo dirbama lazerinių patrankų kūrimo srityje, tačiau dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje tapo aišku, kad apčiuopiamo rezultato vargu ar galima tikėtis. Tokioms patrankoms reikia labai jau galingo energijos šaltinio.
Amerikiečiai planuoja iš viso Žemės orbitoje dislokuoti tūkstantį raketų naikintuvų. Visa tai turėtų kainuoti 16,4 mlrd. dolerių. Nepaisydamos krizės, JAV nemažina savo karinio pramoninio komplekso finansavimo. Jei viskas vyks taip, kaip sumanyta Pentagone, po 2 m. Amerika bus saugi ne tik nuo Irano, Šiaurės Korėjos, bet ir Rusijos raketų. Ką į tai atsakys Kremlius?“
Antroji pusė – straipsnis „B. Obama turi šansą užbaigti „žvaigždžių karų“ kvailystę“ iš „The Independent“
„Vadinamoji „žvaigždžių karų“ programa yra kvailystė, ir naujasis Amerikos prezidentas B. Obama turi galimybę baigti šias fantazijas. Tai istorija apie tai, kaip Alzheimerio liga sergančiam žmogui šovė į galvą neįgyvendinama kvailystė, kurią įkvėpė pigus kovinis filmas. Tai istorija ir apie tai, kaip JAV išleido 160 mlrd. dolerių, mėgindamos įgyvendinti minėtą kvailystę. Jei B. Obama nenuspręs iškart baigti šio užsitęsusio farso, jis irgi įneš į pasaulio istoriją abejotiną indėlį: masinio naikinimo ginklų arsenalas planetoje gerokai padidės.
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje tuometinis prezidentas R. Reaganas, baimindamasis, kad branduolinis karas su Sovietų Sąjunga neišvengiamas, prisiminė, kaip 1940 m. filme „Žmogžudystė ore“ pats vaidino specialiųjų tarnybų agentą. Pagal scenarijų R. Reagano herojus saugojo specialų ginklą, kuris elektros išlydžiais apšaudydavo kiekvieną Amerikos pusėn skrendantį lėktuvą ir raketą. R. Reaganas ėmė prarasti sugebėjimą skirti tikrovę nuo kino, jis ne kartą tvirtino dalyvavęs išlaisvinant Osvencimą, nors tai iš tiesų buvo Holivudo inscenizacija.
1983 m. prezidentas paragino Amerikos mokslininkus įgyvendinti „žvaigždžių karų“ idėją. Kai ekspertai bandė sakyti, kad mokslas nėra stebukladaris, o JAV technika nevisagalė, juos apkaltino patriotizmo stoka. Užtat programos vadovu paskirtas Jamesas Abrahamsonas pareiškė manąs, kad Amerikai nėra nieko techniškai neįmanomo, ši tauta pajėgi kurti stebuklus. Iki R. Reagano kadencijos pabaigos susikūrė milžiniška pramonė, iš esmės besivejanti miražą. Didžiosios kompanijos, tokios kaip „Boeing“, „Lockheed Martin“, iš to uždirbo milijardus ir dalino dosnias dotacijas abiem Amerikos partijoms. Šiuo metu priešraketinės gynybos sistemos bandymai būna sėkmingi tik tuo atveju, jei raketų perėmėjai žino, iš kur raketa paleista ir kur ji skrenda. Pasak mokslininkų, tai tas pats, kas mėginti kulka pataikyti į kitą paleistą kulką.
Neigiamos priešraketinės gynybos sistemos įdiegimo pasekmės pranoksta jų teikiamus privalumus: remdamiesi prielaida, kad sistema veikia, strateginiai Amerikos priešininkai ims gaminti galingesnes branduolines raketas ir nutaikys savo ginklus į Lenkiją, Didžiąją Britaniją ir Čekiją. Kinija padidins savo branduolinį arsenalą dešimt kartų, Indija ir Pakistanas, kaip ir Rusija, irgi imsis jį didinti. „Žvaigždžių karai“ – idealus pavyzdys magiško tikėjimo minties galia.
B. Obama – pirmas pastarųjų metų pretendentas, neėmęs pinigų iš kompanijų, kurios vykdo Pentagono užsakymus. Vykstant rinkimų kampanijai jis pasisakė už realų ir daugiašalį branduolinį nusiginklavimą. Aišku, jei naujasis prezidentas atsisakys „žvaigždžių karų“, neokonservatoriai jį pasmerks. Kita vertus, ar protinga gelbėti savo reputaciją, išleidžiant 10 mlrd. dolerių per metus projektui, kuris Amerikai tik kenkia? Naujojo prezidento apsisprendimas turės milžinišką reikšmę. Jis parodys, ar JAV vadovybė nutarė stoti ant tvirto realybės pagrindo, ar tebelakioja padebesiais“.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).