"Atsisakydama paremti vyriausybės programą, Valstiečių sąjunga pati pašalino save iš koalicinės vyriausybės. Neįmanoma vienu metu būti ir vyriausybėje, ir opozicijoje", - sakė rūškanas L.Milleris, kurio vyriausybė įgaliojimus gavo 2001 metų spalio mėnesį.
"Aš turėjau reaguoti, aš nesu ir nebūsiu niekieno įkaitas", - sakė jis.
16 mėnesių egzistavusi centro kairės valdančioji koalicija, kuri ir šiaip jau nepasižymėjo stabilumu, ėmė braškėti penktadienį, kai Valstiečių sąjunga parlamente nepritarė vyriausybei strategiškai svarbiam įstatymo projektui dėl specialaus kelių mokesčio įvedimo. Lėšos gautos už surinkus šį mokestį leistų Lenkijai tiek atnaujinti savo ES standartų neatitinkančius greitkelius, tiek nutiesti naujas magistrales.
Įstatymo projektas buvo grąžintas iš naujo svarstyti į Seimo komisijas.
Euroskeptiška Valstiečių sąjunga savo didesniąją partnerę atsisakė paremti, nes KDS savo ruožtu blokavo įstatymo projektą dėl degalų kainų kompensavimo ūkininkams.
Audringas posėdis "parodė, kad tolesnį koalicijos darbą lydėtų trintis, nesutarimai ir konfliktai", - sakė vyriausybės atstovas spaudai Michalas Toberis (Michalas Toberis).
Šis koalicijos mažesniosios partnerės žingsnis perpildė KDS vadovų kantrybės taurę. Šeštadienį po beveik valandą vykusių papildomų derybų vyriausybės atstovas pranešė, jog šalies premjeras nusprendė kreiptis į Lenkijos prezidentą su prašymu atšaukti iš dabartinės vyriausybės Valstiečių sąjungos atstovus - šios Sąjungos lyderį, šalies vicepremjerą ir žemės ūkio ministrą Jaroslawą Kalinowskį (Jaroslavą Kalinovskį), ir aplinkos apsaugos ministrą Jaceką Zechowskį (Jaceką Žechovskį).
Nors kairieji demokratai išsaugojo koaliciją su Darbo sąjunga, tačiau dabar jiems trūks 15 deputatų balsų, nes KDS ir Darbo sąjungos frakcija 460 vietų Seime kontroliuoja 216 mandatų. Valstiečių sąjungai Seime atstovauja 42 deputatai.
Neatmetama galimybė, jog kai kuriais atvejais mažumos vyriausybę gali paremti centro dešinioji Pilietinė platforma ir partija "Įstatymas ir teisingumas", tačiau kitų parlamento partijų, kurios laikosi arba ultrakonservatyvių, arba populistinių ir euroskeptiškų pažiūrų, paramos kairiesiems ekskomunistams tikėtis būtų bergždžia.
Pats L.Milleris irgi leido suprasti, kad jis norėtų išlaikyti mažumos vyriausybę. "KDS ir Darbo sąjungos koalicija išliks. Mes bandysime užsitikrinti mūsų plėtros ir eurointegracijos programai tiek parlamento, tiek žmonių paramą", - sakė L.Milleris ir išreiškė viltį, kad "parlamente pavyks rasti partnerių, kurie pripažįsta šias vertybes".
Dvi pagrindinės opozicijos partijos - liberali Pilietinė platforma (PP), kontroliuojanti 65 vietas, ir konservatyvi partija "Įstatymas ir teisingumas", turinti 42 mandatus, atmetė galimybę prisijungti prie kairiųjų vyriausybės.
"Mes neužimsime Valstiečių sąjungos vietos koalicijoje", - sakė PP lyderis Maciejus Plazynskis (Macejus Plažinskis).
L.Milleriui "teks kliautis Darbo sąjunga", - jam antrino "Įstatymo ir teisingumo" deputatas Marcinas Libickis.
Vis dėlto nei viena iš šių partijų, kurios abi remia Lenkijos eurointegraciją, atvirai nepareiškė, kad jos visiškai nerems L.Millerio mažumos vyriausybės.
Analitikai sakė, kad Lenkijos, kuri p raėjusių metų gruodį sėkmingai užbaigė derybas ir 2004 metų gegužę ketina tapti ES nare, vyriausybės subyrėjimas gali sumažinti žmonių paramą prisijungimui prie 15 šalių bloko ir paskatinti surengti pirmalaikius rinkimus.
"Subyrėjimas yra labai rimta grėsmė referendumui, - sakė Viešųjų reikalų instituto vadovė Lena Kolarska-Bobinska. - Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl į vyriausybę buvo pakviesti valstiečiai, buvo noras laimėti kaimo elektoratą".
Buvęs KDS ministras pirmininkas, Seimo Europos integracijos komiteto pirmininkas Jozefas Oleksy (Juzefas Oleksis), sakė, jog Valstiečių sąjungos pašalinimas reiškia, kad visuotiniai rinkimai galbūt įvyks ne 2005 metais, kai baigsis šio Seimo kadencija, tačiau dar šiais metais.
"Jeigu sprendimas surengti pirmalaikius rinkimus yra priimtas, tuomet jie galės įvykti tik rudenį - po referendumo ir prieš Lenkijos prisijungimą prie ES", - sakė J.Oleksy.