Latviai nejaučia dėkingumo Estijai už paskolą, o Lietuvai neskolintų

Daug kas Latvijos visuomenėje ne tik nesupranta savo valstybės, besiskolinančios stambias sumas tarptautinėse organizacijose, veiksmų finansų srityje, bet ir netiki Baltijos šalių vienybe, parodė apklausa.

Dėl Estijos siūlymo suteikti Latvijai 100 mln. eurų paskolą, 40 proc. respondentų pareiškė, kad visiškai nesupranta šio žingsnio, o 18 proc. mano, jog Estija tuo nori pabrėžti, kad jos raida sėkmingesnė, ir taip rodydama savo pranašumą siekia pažeminti Latviją.

36 proc. apklaustųjų mano, kad šis Estijos žingsnis - sėkmingas verslo planas, arba ilgalaikis investicijų projektas.

Tik 6 proc. respondentų pažymėjo, kad šis žingsnis yra broliškų Baltijos valstybių solidarumo apraiška.

Beveik penktadalis apklaustųjų sutinka, kad Latvija, jeigu turėtų kokių nors santaupų, paskolą duotų būtent Estijai.

Duoti paskolą Lietuvai pasiryžę tik 4 proc. respondentų, Rusijai - 15 proc., o Islandijai - 19 proc. apklausos dalyvių.

Apklausa, kurią antrojoje gruodžio pusėje surengė bendrovė "P.R.A.E. Sabiedrisko attiecibas" ir kurioje dalyvavo 536 interneto vartotojai, taip pat parodė, kad 71 proc. gyventojų negali atsakyti, ar Latvijos valstybė pasiskolino iš tarptautinių organizacijų ir kitų šalių vyriausybių pernelyg daug, ar priešingai - nepakankamai.

Tai aiškiai supranta tik mažesnė respondentų dalis. Taigi 16 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad Latvija ketina pasiskolinti per daug, o 21 proc. - kad reikėtų skolintis dar daugiau.

Kaip pranešta, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija, Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir kai kurios Europos Sąjungos šalys iš esmės susitarė suteikti Latvijai 7,5 mlrd. eurų (5,27 mlrd. latų) finansinę paramą.