Vadovų Taryboje – neišspręsti klausimai

ES Vadovų Tarybos laukia nelengvos užduotys – ES ekonomikos gaivinimas, įstrigusi Lisabonos sutartis ir „klimato paketas“. Kaip gelbėti į sąstingį besiritančią Europos Sąjungos ekonomiką, ką daryti su Airijoje įstrigusia Lisabonos sutartimi ir kaip galutinai nesusipykti dėl klimato kaitos bei taršos įsipareigojimų?

Tai svarbiausios temos, dėl kurių į paskutinį šiais metais Vadovų Tarybos posėdį renkasi 27 ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai.

Pirmą kartą Vadovų Tarybos darbe dalyvauja naujasis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Europos Komisija siūlo vadovams patvirtinti ES ekonomikos gaivinimo planą, kurio vertė – apie 200 milijardų eurų.

Siūloma sušvelninti valstybės paramos taisykles, leidžiant šalių vyriausybėms teikti garantijas, kad bankai nebevengtų teikti paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Europos investicijų bankas raginamas šiam tikslui skirti 30 milijardų eurų laikotarpiui iki 2011 metų.

Komisarės Dalios Grybauskaitės siūlymu, EK kreipiasi į valstybių vadovus, kad šie sutiktų perkelti penkis milijardus eurų sutaupytų lėšų ES biudžete iš žemės ūkio į energetikos projektų ir plačiajuosčio interneto rėmimą.

Baltijos energetikos jungčių projektas paskelbtas prioritetiniu, Lietuvai atiteks dalis planuojamų penkių milijardų sumos, jei tam pritars šalys ir Europos Parlamentas.

Kiek primiršta Lisabonos sutartis, įstrigusi po Airijos neigiamo referendumo, vėl iškyla į paviršių: Airijos prmjeras ketina pranešti, kad būtų galima galvoti apie pakartotinį referendumą, jei Airija gautų didesnių garantijų dėl savo neutralumo politikos , o sutartis pataisyta, paliekant teisę kiekveinai šaliai ir po 2014-ųjų turėti po vieną komisarą EK.

Daugiausiai nesutarimų laukiama dėl klimato kaitos ir taršos kvotų, jei Lenkija, negavusi nuolaidų, blokuotų, kaip grasina, visą energetikos ir klimato kaitos siūlymų paketą.

Lietuva taip pat bando išsiderėti didesnių taršos kvotų po IAE uždarymo, tačiau apie kokį nors blokavimą Premjeras Andrius Kubilius nekalba.