Anot patriarchui artimų žmonių, jis sirgo išemine širdies liga, buvo patyręs kelis infarktus ir periodiškai vykdavo į Šveicariją medicininiams patikrinimams.
Patriarchas bus laidojamas antradienį. "Gedulingos pamaldos Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui palydėti vyks Kristaus Gelbėtojo cerkvėje. Laidojimo vieta dar nenustatyta, žinoma tik, kad patriarcho kūnas bus atiduotas žemei Maskvos teritorijoje", - sakė patriarchato atstovas spaudai Vladimiras Vigilianskis.
Naktį į šeštadienį Aleksijaus II kūnas perneštas į Dievo Motinos ikonos šventyklą patriarcho rezidencijoje Peredelkine, o šeštadienio dieną jis pašarvotas Kristaus Gelbėtojo cerkvėje, kur su juo galės atsisveikinti visi, kas jį pažinojo ir mylėjo.
Lankėsi Lietuvoje, K.Prunskienę patvirtino kunigaikštiene
Bažnyčios istorikas dr. Paulius Subačius DELFI sakė, kad patriarchas Aleksijus II Lietuvoje lankėsi 1997 m. ir kartu meldėsi Aušros Vartuose, kurie vienodai gerbiami ir katalikų, ir stačiatikių. Tuomet Lietuvoje švęstos stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyno ir trijų Vilniaus šventųjų stačiatikių sukaktys.
„Tai buvo vienas iš labai retų XX a. tokio lygio susitikimų tarp stačiatikių ir katalikų. Su Vatikanu kontaktai buvo labai silpni, galbūt amžinatilsį patriarchas buvo vienas iš tų, kurie neprisidėjo prie kontaktų stiprinimo. Jo linija Vilniuje buvo išskirtinė“, - aiškino P. Subačius.
Pasak P. Subačiaus, su Aleksijaus II mirtimi baigėsi tam tikta epocha. „Jis ir jo aplinka buvo žmonės, pradėję tarnauti Bažnyčioje sovietmečiu, užėmę šias pareigas su sovietų valdžios žinia - ne prieš sovietų valdžios valią. Kremlius tam padarė didžiulę įtaką“, - sakė istorikas.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo patriarchas ir jo komanda labai intensyviai bendradarbiavo su naująja Rusijos valdžia. „Tačiau kol kas nedrįsčiau prognozuoti, kad su patriarcho mirtimi ir naujo patriarcho atėjimu stačiatikių bažnyčios gyvenimas labai smarkiai pasikeis“, - sakė P. Subačius.
Anot jo, nuo carų laikų Rusijos stačiatikių bažnyčia – valstybinė bažnyčia, tad Kremlius darys įtaką ir naujojo patriarcho rinkimuose.
DELFI primena, kad prieš trejus metus tuometinei žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei buvo suteiktas kunigaikštienės titulas. Šį titulą esą už didelius nuopelnus jai suteikė Tarptautiniai asmenybės rūmai. Tai savo parašu patvirtino visos Rusijos patriarchas Aleksijus II.
Bažnyčiai vadovavo nuo 1990 m.
Aleksijus II ėmė vadovauti Rusijos stačiatikių bažnyčiai 1990 m. liepos 10 d. Jis tapo penkioliktuoju Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovu nuo patriarchijos įvedimo Rusijoje.
Patriarcho priimami užsienio politikos sprendimai dažnai sutapdavo su Kremliaus pozicija. Jis kritikavo NATO karinius veiksmus tuometinėje Jugoslavijoje, JAV pradėtą karą Irake ir gynė etninių rusų teises buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Po dešimtmečius trukusių komunistinių represijų Aleksijus II padėjo Rusijos stačiatikių bažnyčiai atgauti moralinį autoritetą.
Tačiau santykiai su Romos katalikų bažnyčia taip ir liko šaltoki – jis pakartotinai atsisakė priimti velionį popiežių Joną Paulių II, taip pat ir jo įpėdinį Benediktą XVI.
Gimė Taline
Patriarchas, kurio pasaulietinis vardas buvo Aleksejus Michailovičius Ridigeris, gimė 1929 m. vasario 23 d. Taline, bažnyčios patarnautojų šeimoje. Jis nuo vaikystės patarnavo bažnyčioje, vadovaujamas savo dvasinio tėvo Joano Bogojavlenskio, vėliau tapusio Talino ir Estijos vyskupu metropolitu.
1949 m. jis baigė tuometinio Leningrado dvasinę seminariją, o 1953 m. – Leningrado dvasinę akademiją. 1950 m. balandį buvo įšventintas į dvasininkus. 1961 m. kovą jis priėmė vienuolio įžadus.
Aleksijus II buvo tuometinės TSSR liaudies deputatas, apdovanotas valstybine Rusijos Federacijos premija. Teologijos daktaras, Rusijos mokslų akademijos, Tarptautinės informatizacijos akademijos akademikas. Tuo pačiu metu jis aktyviai dalyvavo pasaulinės bažnyčių tarybos veikloje, buvo apdovanotas įvairiais ordinais ir medaliais.
Aleksijus II parašė daugiau kaip 450 straipsnių teologinių, bažnytinių, istorinių straipsnių, kalbų ir darbų.
2002 m. rudenį Maskvos ir visos Rusijos patriarchą Astrachanėje ištiko stiprus insultas.
Naujasis Maskvos ir visos Rusijos patriarchas turi būti išrinktas nė vėliau kaip kitų metų gegužę, t.y. per pusmetį nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo mirties.