Nepriklausomybės idėja vėl suvešėjo, kai prieš keletą metų Grenlandijos šiaurės rytuose buvo rasti gausūs naftos ištekliai, vertinami net 31 mlrd. barelių. Tai 80 kartų daugiau negu išgaunama visoje Danijos Karalystėje Šiaurės jūroje. Vis dėlto didžiausi salos turtai esą slypi vakarinės salos dalies vandenyno dugne 1000 m gylyje. Jau ir seismologai patvirtino, kad ten esama didžiulių naftos atsargų. ES ekspertų teigimu, ten gali būti apie 110 mlrd. tonų naftos. Vien dviejuose didžiuliuose telkiniuose į vakarus nuo Grenlandijos sostinės Nuuko yra apie 2 mlrd. tonų naftos, arba tiek, kiek per 40 m. buvo išgauta iš Šiaurės jūros.
Minėta prieš 4 m. sudaryta komisija reikalavo, kad salos gyventojai patys nuspręstų, ar valdyti visus išteklius, o juos pardavus tvarkyti gautas pajamas. Bet, kaip sakoma, kol tas briedis dar girioje, o rankoje – tik mažas paukščiukas, Grenlandijos žmonės turi pasvarstyti, kas geriau: ar Kopenhagos kasmet mokamos 400 mln. eurų dotacijos, ar numatomas pelnas iš dujų, naftos ir aukso. Vien per šiuos metus atidarytos 6 naujos kasyklos, iš kurių kasamas auksas, deimantai, anglis ir cinkas.
Jau susitarta, kad, kai pajamos iš iškasenų eksploatacijos pasieks 800 mln. eurų per metus, dotacijos bus pamažu grąžinamos į Danijos Karalystės iždą. Toks apsisprendimas Nuukui ypač sunkus pasaulinės krizės sąlygomis.
Tačiau traukinys pajudėjo. Danijos liaudies partijos atstovas Sorenas Esperssenas neslepia, kad įvykęs referendumas – tai „švelnaus Grenlandijos perėjimo į nepriklausomybę“ pradžia. Metropolijoje atsiskyrimui lyg ir neprieštaravo, kol pagrindiniu jo motyvu nebuvo tapusi nafta, dėl kurios pešasi ir kyla konfliktų visame pasaulyje. Nuuke teigiama, kad atėjo labai palankus metas didinti juodojo aukso gavybą. Naftos kortą Nuukas išnaudoja jau seniai. Jau išduotos dešimtys naftos gavybos Grenlandijos šelfe licencijų Kanados ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoms. Žvalgyti ir išgauti šiuos išteklius jos galės 10 m. Dabar tetrūksta oficialaus Danijos Karalystės pritarimo šiems savivaldos planams. Po referendumo jo ilgai laukti nereikės.
Juo labiau kad artėja visuotinis atšilimas, ir jo ženklus grenlandiečiai pastebi patys pirmieji. Anksčiau visos naftos gausios teritorijos buvo padengtos ledu beveik ištisus metus, o dabar – tik tris ar keturis mėnesius.
Taigi Grenlandijos eskimai pabandė atkreipti pasaulio dėmesį ne tik įsijungę į siekiančių gauti nepriklausomybę kraštų paradą. „Žalioji sala“ jau yra nustebinusi. Pavyzdžiui, kai Briuselio biurokratai pamėgino nustatyti Grenlandijai žvejybos kvotas, ši išstojo iš ES, į kurią buvo įstojusi kaip Danijos teritorija. Taigi Grenlandija – vienintelė teritorija, išstojusi iš ES.
Kaip taikliai pastebėjo Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“, pasaulis atkreipia dėmesį į šį regioną tik tuomet, kai valstybių vadovai, tokie kaip Angela Merkel, nusifotografuoja ledynų fone, norėdami prastumti savo kovos su klimato kaita programą, arba kai prasideda didysis žūklės sezonas. Dabar šis ledo sukaustytas geizerių kraštas išspjovė karštą politinės nepriklausomybės fontaną.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.