Grenlandija siekia nepriklausomybės

Turtinga naftos, deimantų ir cinko Grenlandija mano jau einanti nepriklausomybės keliu ir tikisi turtingo gyvenimo. "Nepriklausomybė - tai natūralus ir normalus žingsnis. Mes neatrodome kaip danai, nemąstome kaip danai, pagaliau mes nesame danai", - sako Grenlandijos užsienio reikalų ministras Aleqa Hammondas.

85 proc. šios salos, kuri yra 6 kartus didesnė už Vokietiją, padengta ledu. Grenlandijoje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, iš jų 89 proc. sudaro inuitai, grynakraujų eskimų palikuonys. "Pasaulis atkreipia dėmesį į šį regioną tik tuomet, kai valstybių vadovai, tokie kaip Angela Merkel, nusifotografuoja ledynų fone, norėdami prastumti savo kovos su klimato kaita programą, arba kai prasideda didysis žūklės sezonas", - rašo Vokietijos savaitraštis "Der Spiegel".

Daugiausia pajamų Grenlandija gauna iš žuvininkystės. Tačiau jei kasmet iš Kopenhagos sala negautų 550 mln. dolerių, buvusi Danijos kolonija jau seniai būtų bankrutavusi, teigia įtakingas Vokietijos savaitraštis.

Lapkričio 25 dieną Grenlandijoje rengiamas referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar sala turi vykdyti savarankišką ekonominę ir užsienio politiką ir palaipsniui gauti visišką nepriklausomybę. Po referendumo galutinį sprendimą turės padaryti Grenlandijos sostinėje Nuuke ir Kopenhagoje esantys parlamentai.

Grenlandijos valdža tikisi, kad gauti nepriklausomybę jiems padės turtingi mineraliniai ištekliai. Vien per šiuos metus atsidarė 6 naujos kasyklos, iš kurių kasamas auksas, deimantai, anglis ir cinkas. Tačiau didžiausi salos turtai slypi vakarinės salos dalies vandenyno dugne 1000 metrų gylyje.

Jau ir seismologai patvirtino, kad ten esama didžiulių naftos atsargų. Europos Sąjungos ekspertų teigimu, ten gali būti apie 110 mlrd. tonų naftos. Vien dviejuose didžiuliuose telkiniuose į vakarus nuo Nuuko yra apie 2 mlrd. tonų naftos arba tiek, kiek per 40 metų buvo išgauta iš Šiaurės jūros.