Futuristinį nacių planą parengė mokslininkas vunderkindas Walteris Berchas. Plane buvo numatytas televizijos žiūrėjimo punktų sukūrimas aikštėse, viešose skalbyklose ir kitose viešose vietose.
„Siųstuvai ir imtuvai liaudžiai“ – taip buvo vadinami televizoriai A. Hitlerio režimo kalba.
Projektas turėjo lemiamos reikšmės propagandos ministrui Josephui Goebbelsui, pažymima leidiniuose.
„Audiovizualinė aparatūra, – pateikia laikraščiai ištraukas iš išslaptintų bei šiomis dienomis paskelbtų J. Goebbelso pastabų, – daug pranašesnė nei radijas: paprastą naujieną, perduotą per radiją, klausytojai gali interpretuoti, nes paliekama vietos vaizduotei ir mes negalime kontroliuoti šio proceso. Garsas su vaizdu daug geresnis variantas.“
Išslaptintais duomenimis, viskas jau buvo parengta programų transliavimo per A. Hitlerio kabelinę televiziją pradžiai – tarp Berlyno ir Niurnbergo buvo nutiesti plačiajuosčiai kabeliai. Netgi buvo paruoštos programos: naujienos, fizinio pasirengimo laidos ir net serialas apie idealios arijų šeimos gyvenimą „Vakaras pas Hansą ir Helly“.
Projektą galima buvo pildyti ir keisti: SS vadovas Henrichas Himmleris pasiūlė į programą įtraukti gestapo operatoriaus reportažą apie tai, kaip pasienyje slaptoji policija sugavo ir nužudė A. Hitlerio meilužės Evos Braun giminaitį, mėginusį pabėgti.
Taip pat buvo planuojama transliuoti tiesioginius mirties bausmės vykdymo režimo priešams reportažus.
Tačiau karas sutrukdė naciams įgyvendinti šį grėsmingą projektą, tad pirmosios eiliniam žiūrovui skirtos programos buvo pradėtos transliuoti Jungtinėse Valstijose paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais.