"Man keista, kodėl tie, kas nori kariauti, negalvoja apie pasekmes", - sakė R.Martino.
"Musulmonų pasaulio reakcija būtų neapsakoma. Smarkiai padaugėtų terorizmo aktų. Net jei tai būtų dviejų ar trijų dienų trukmės karas - o kas po to? Kokios bus pasekmės Irake ir už jo ribų? Bijau, kad karas visapusiškai paveiktų visus Artimuosius Rytus, plūstelėtų pabėgėliai, padaugėtų teroro išpuolių ir kiltų pavojus aplinkai", - sakė 16 metų Jungtinėse Tautose (JT) Vatikano interesams atstovavęs dvasininkas.
R.Martino be didesnio entuziazmo reagavo į faktus, kuriuos trečiadienį JT Saugumo Taryboje pateikė JAV diplomatijos vadovas C.Powellas.
"Mano pirmas įspūdis - nauji įrodymai buvo migloti", - sakė arkivyskupas, juos taip pat apibūdinęs kaip neįtikinamus.
Vatikanas jau seniai yra pareiškęs, jog nerems George'o W. Busho (Džordžo Bušo) administracijos karo su Iraku ir nelaikys jo "teisingu karu".
Paklausus, ar nemano, kad tikroji gresiančio karo su Iraku priežastis yra ekonominiai sumetimai, R.Martino atsakė: "Taip, tai irgi vaidina savo vaidmenį".
Jo tvirtinimu, karo pavojus labai prislėgė seną ir silpną popiežių: "Popiežius visada sakė, kad karas turi būti paskutinė priemonė. Jeigu karas kils, tai ar 3 tūkst. bombų ar raketų kris vien ant karinių taikinių ir civiliai nežus, ar jos kris ant elektrinių. Tada ligoninės neturės elektros. Kentės visi gyventojai - ligoniai, vargšai, vaikai".
Pasak Vatikano teisingumo ir taikos departamento pirmininko, Vakarai privalo pašalinti terorizmo priežastis.
"Įmanoma sunaikinti vieną, du arba tūkstantį teroristų, bet, nepašalinus terorizmo priežasčių, šio baisaus reiškinio niekada nepavyks išnaikinti. O priežastys yra politinės, ekonominės ir kultūrinės. Ne tik Jungtinės Valstijos, bet visi Vakarai turėtų įsigilinti ir suvokti, kaip mes išnaudojame likusią pasaulio dalį - netęsime savo pažadų ir primetame gyvenimo būdą, kuris nėra moralus ar yra nepriimtinas likusiai pasaulio daliai", - pažymėjo R.Martino.