Sveikinamas džiūgaujančių rėmėjų, A. Sharonas anksti trečiadienį ryte paskelbė laimėjęs rinkimus ir paragino partijas prisidėti prie jo plačios koalicijos, kad būtų galima tinkamai atsakyti į iššūkius, kuriuos kelia alinanti kova su terorizmu ir galimas naujas Persijos įlankos karas.

Darbo partijos lyderis Amramas Mitzna (Amramas Micna) netrukus po rinkimų paskambino A.Sharonui ir pripažino savo pralaimėjimą. R ezultatai rodo, kad "Likud" grįžo į valdžią smarkiai sutvirtinusi savo mandatą ir dabar parlamente turės daugiau vietų negu Darbo partija, kurios frakcija Knesete iki šiol buvo didžiausia.

Vis dėlto net kone padvigubinusi savo mandatų skaičių, "Likud" toli gražu nelaimėjo parlamentinės daugumos.

Šalies rinkėjams pasukus į dešinę, Darbo partija patyrė skaudžiausią pralaimėjimą per visą 54 metų Izraelio istoriją ir 120 vietų parlamente, kur ji turėjo 25 mandatus, dabar kontroliuos tik 19 vietų. Tai rodo, kad izraeliečius supykdė jų pastangos besąlygiškai siekti taikos ir pasiryžimas derėtis dėl smurto nutraukimo su Palestinos savivaldos lyderiu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu), kurį dešinieji laiko pagrindiniu teroro kurstytoju.

Šimtai izraeliečių žuvo per kovotojų savižudžių atakas, kurias per jau daugiau kaip dvejus metus vykstantį sukilimą rengia palestiniečiai.

Pasaulietinė kairioji partija "Meretz", kuri anksčiau buvo Darbo partijos partnerė ir rėmė jos pastangas siekti taikos, irgi patyrė nuostolių - vietoje dešimties vietų dabar ji turės tik šešias, o partija "Likud", kuriai parlamente atstovavo 19 deputatų, padidino savo mandatų skaičių iki 37.

Už A.Sharono partiją balsavo trečdalis šalies rinkėjų - 400 tūkst. daugiau negu per 1999 metų visuotinius rinkimus, o už Darbo partiją balsus atidavė tik 15 proc. elektorato. "Pergalė ir žlugimas", - trečiadienį skelbė laikraščio "Maariv" antraštė.

Trečią vietą užėmė partija " Shinui" ("Permainos"), išdrįsusi mesti iššūkį ultraortodoksinėms partijoms, kurios iki šiol paprastai turėdavo lemiamą įtaką sudarant trapias valdančiąsias koalicijas ir už paramą stengdavosi išsirūpinti visokiausių nuolaidų savo rinkėjams.

Nors A.Sharonas ir neįvykdė savo 2001 metų vasario mėnesį vykusių rinkimų pažado užtikrinti taiką ir saugumą, jis įstengė įrodyti rinkėjams, kad tokiais neramiais laikais niekas negali geriau už jį vadovauti šaliai.

Tikimasi, kad prezidentas Moshe Katzavas (Mošė Kacavas) pasiūlys veteranui generolui A.Sharonui vėl suformuoti naują vyriausybę, kuri turės siekti pažaboti aštrią ekonominę krizę ir malšinti palestiniečių, siekiančių nepriklausomos valstybės, sukilimą.

"Tai skaudus smūgis taikos pastangoms. Izraelis padarė istorinę klaidą, dėl kurios gailėsis tiek jie, tiek palestiniečiai", - sakė Palestinos savivaldos informacijos ministras Yasseras Abed Rabbo (Jasiras Abed Rabas).

KOALICIJA PER TRIS SAVAITES

A.Sharono rinkimų kampanijos padėjėjas Lioras Horevas sakė, kad 74 metų ministras pirmininkas per tris savaites turėtų suformuoti dešiniųjų, religinių ir centro partijų koalicinę vyriausybę, kuri Knesete turėtų maždaug 68 deputatų paramą.

L.Horevas pažymėjo, kad A.Sharonas vis dar neatsisako idėjos įtikinti prie jo vyriausybės prisidėti ir Darbo partiją, kuri šiuo metu, kai gresia karas Irake, leistų sutvirtintų jo kabinetą.

Pastangos taikiai sureguliuoti konfliktą priklausys nuo to, kokios partijos sutiks prisidėti prie A.Sharono formuojamos koalicijos. Jeigu jo vyriausybės partneriais taptų ultraortodoksai, A.Sharono karingumas, matyt, dar labiau sustiprėtų, ir jis siektų dar griežtesnėmis priemonėmis malšinti palestiniečių sukilimą.

Kai partijos būstinėje tapo žinomi rezultatai, vėliavomis mosuojantys "Likud" rėmėjai ėmė dainuoti ir skanduoti "Arielis!, Arielis!". "Atėjo metas žengti kartu", - pareiškė A.Sharonas.

Kad patrauktų į savo pusę kitas partijas, A.Sharonas pacitavo Bibliją ir velionį ministrą pirmininką Yitzhaką Rabiną (Icchaką Rabiną), kurį 1995 metais nužudė judėjas ultraortodoksas, nepritaręs jo siekiams įgyvendinti 1993 metais Osle pasirašytus atikos susitarimus su palestiniečiais.

Tačiau 57 metų A.Mitzna pareiškė, kad Darbo partija bus "kovojanti opozicija ir alternatyva" dešiniajai vyriausybei. Darbo partija pasitraukė iš A.Sharono vyriausybės praėjusių metų spalio mėnesį, sukeldama politinę krizę, dėl kurios buvo nutarta surengti pirmalaikius rinkimus.

"Sharonas tikisi, kad Darbo partija vėl taps jo žlugusios politikos figos lapeliu, - sakė jis. - Mes esame nusiteikę ne prisidėti prie jo, bet jį pakeisti".

Rinkimų komisijos pareigūnai sakė, jog suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad " Likud" laimėjo 37 vietas, Darbo partija - 19, "Shinui" - 15, ultraortodoksinė sefardų "Shas" - 11, kraštutinė dešinioji ultranacionalistinė Nacionalinė sąjunga, kurią sudaro trys susivienijusios partijos, - 7, o "Meretz" - 6 vietas.

Be to, Nacionalinė religinė partija, atstovaujanti naujakurių okupuotose palestiniečių teritorijose interesams, užsitikrino 5 mandatus, ultraortodoksinė aškenzių partija "Yahadut ha Tora" - 5, "Hadash"(komunistai) - 4, dvi arabų partijos - 5, "AmEhad" ("Viena tauta") - 4, o rusakalbių imigrantų partija "Yisrael B'Aliya" - 2 vietas parlamente.

Žaliųjų partija, kuri siekia, kad būtų legalizuota marihuana, nelaimėjo nė vienos vietos, nors, apklausų duomenimis, tokių galimybių ji turėjo. Pagal įstatymą rinkimų rezultatai taps oficialūs vasario 5 dieną - praėjus 8 dienoms po balsavimo.

"MES PAKEISIME IZRAELIO VISUOMENĘ"

Iš Jugoslavijos kilęs ir Holokaustą išgyvenęs partijos "Shinui" lyderis Yosefas "Tommy" Lapidas, populiarumą pelnė savo kova su privilegijomis ir išimtimis, kurios Izraelyje yra taikomos judėjams ortodoksams.

"Mes pakeisime Izraelio visuomenės veidą", - sakė 71 metų politikas savo rėmėjams.

A.Sharonas turi 28 dienas suformuoti vyriausybę, tačiau jam gali būti duota 14 papildomų dienų, jeigu "Likud" lyderiui, kaip tikimasi, sunkiai seksis lipdyti koaliciją. Jeigu A.Sharonui vis dėlto nepasisektų, tai M.Katzavas pasiūlytų pamėginti sudaryti vyriausybę kuriam nors kitam išrinktam parlamento nariui.

Antradienio rinkimuose dalyvavo 68,5 proc. iš 4,7 mln. balso teisę turinčių žmonių - tai gana mažai palyginti su vidutiniu 78-80 proc. aktyvumu. Tokį piliečių nenorą eiti balsuoti greičiausiai būtų galima paaiškinti tuo, kad per ketverius metus šalyje įvyko jau treji rinkimai.

"Nebalsuoju, nes nepraeis nė dveji metai kaip vėl bus rengiami rinkimai", - sakė jaunas izraelietis Ariehas Geigeris.

A.Sharonas sakė, kad siekiant taikos reikia padaryti "skaudžių nuolaidų", tačiau nepateikė jokių idėjų, kaip užbaigti konfliktą, kuris nuo 2000 metų rugsėjo mėnesio jau nusinešė daugiau kaip 1 800 palestiniečių ir beveik 700 izraeliečių gyvybes.

Rinkimų dieną Izraelio armija palestiniečių kontroliuojamose Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo teritorijose paskelbė visišką keliavimo draudimą.