Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, tačiau Gruzija ir Vakarai tokį žingsnį pasmerkė. Kokį matote tolesnių įvykių regione scenarijų?

Kalbama jau ne tik apie šį regioną – Rusija vienašališkai perbraižė Europos žemėlapį. Pietų Osetijos ir Abchazijos problemos prasidėjo seniai, pirmieji Vladimiro Putino, kaip premjero, sprendimai buvo išduoti pasus osetinams ir abchazams.

V. Putinas man pabrėžė du dalykus – tai svarbu žinoti ir Baltijos šalims, – kad niekas negali kovoti su juo Kaukaze ir kad Vakarų lėktuvai nesustabdys jo Baltijos šalyse.

Jo planai – ne tik Gruzija ar Kaukazas, jo planuose – Ukraina, Baltijos valstybės, Centrinė Azija ir Sovietų Sąjungos atkūrimas.

Neturėkite kitokių iliuzijų. Jis nori atkeršyti už Sovietų Sąjungos subyrėjimą ir Rusijos pažeminimą bei atkurti imperiją.

Ką į tai atsakys NATO?

Dabar reikia NATO, o ne Gruzijos sprendimų. Ar reakcija bus kaip į Miuncheno suokalbį ir Čekoslovakijos įvykius, ar NATO reaguos F.D. Roosevelto ir W.Churchillio stiliumi, kaip reagavo sąjungininkų pajėgos Antrajame pasauliniame kare, ir iš esmės nugalėjo totalitarinį nacių režimą bei sustabdė totalitarinio sovietų režimo plitimą.

Tai moralinė, o ne techninė problema. Anksčiau kai kurie Europos lyderiai pasistengė tai paversti technine problema, tad tikiuosi, kad dabar taip nebus. Tikiuosi, visi supranta dabartinę grėsmę.

Kokių sprendimų dabar tikitės iš NATO?

Mums nedelsiant reikia narystės. Ne narystės veiksmų plano, ne pereinamojo laikotarpio.

Jei NATO parodys silpnumą, kaip Bukarešte, grėsmė išliks visoms NATO narėms. Dabar nukentėjo Gruzija, ateis eilė kitiems, tarp jų - ir NATO valstybėms.

Ar Gruzija kokiomis nors aplinkybėmis sutiktų pripažinti atsiskyrusių regionų valstybingumą?

Niekada niekada niekada. Apie tai negali būti nė kalbos, taip pat ir Europai. Ar sutiktumėte atiduoti Vilnių ar Kauną? Niekada. Suchumis mums kaip Kaunas. Tai paprasta.

Kalbama ne apie apie valstybės kontrolę, o apie demokratiją.

Jie negali pakeisti demokratijos iš išorės. Per visus tuos metus jie bandė, tačiau nepavyko. Aišku, atsiras, kas bandys įtikti rusams, stengsis manipuliuoti demokratija.

Tačiau demokratija turi imunitetą ir rusai to nesupranta. Jie turi daug pinigų, žinoma, atsiras politikų, pasirengusių parsiduoti, bet jie niekada neturės lemiamos daugumos.

Kaip vertinate Vakarų reakciją į įvykius Gruzijoje?

Lietuva buvo didžiausia Gruzijos draugė Europoje per visus šiuos metus. Lietuvos diplomatai kai kuriais atvejais veikė geriau už Gruzijos, mes mokomės, tačiau Lietuva veikia ypač gerai.

Lietuvos prezidentas kovojo už mus kaip už savo šalį. Europos istorijoje nedaug tokių politikų.

Lietuvos patarėjai mums padėjo visose srityse. Lietuviai Europos Sąjungoje ir NATO buvo mūsų žmonės. Mes esame labai dėkingi ir Gruzijos žmonės niekada nepamirš, ką padarė Lietuva.

Pats žaviuosi Lietuva nuo vaikystės. Ko dabar reikia – neleisti susitaikyti su tuo, kas padaryta, nes rusai gali keliems mėnesiams nurimti, vėliau persigrupuoti ir vėl pulti.

Būtų istorinė klaida leisti jiems likti nenubaustiems už tai, ką padarė Gruzijoje. Mes turime įveikti jų agresiją, tankus, aroganciją, nusikalstamą politiką, įvertinti jų vykdytą etninį valymą.

Tai yra įmanoma, Gruzijos valstybės stuburas yra nepalaužtas, mes niekada nepasiduosime, mes kovosime už save ir mums reikia jūsų pagalbos. Gruzija nepasiduos žiauriems barbarams, kurie priėmė tokius sprendimus.

Mes esame pirmoji Europos gynybos linija – jei jie pralauš ją, pralauš ir kitas.

Europa bunda. Manau, Vokietijos kanclerė Angela Merkel padarė gerą pareiškimą, tą ima suprasti ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Tai didžiulis skirtumas, lyginant su ankstesniais Vokietijos ir Prancūzijos vadovais. Dėl to Europa tapo geresnė.

Aišku, anksčiau buvo nesusipratimų ir pernelyg didelio pasitikėjimo rusais, tačiau, jei kas ir turėjo iliuzijų dėl rusų, jos žlugo.

Rusai, kurie priima dabartinius sprendimus, yra prieš viską, kas žmoniška – prieš demokratiją, taiką, laisvę, mažumų teises. Tai žmonės, kurie vykdė genocidą Čečėnijoje.