„Aš atsimenu labai gerai, kai 1996 metais Zbigniewas Brzezinskis rašė tokį dalyką, kad Sovietų Sąjunga žlugo, bet jeigu brėžtume liniją pradedant nuo Kaliningrado, po to einant į Padniestrę Moldovoje, kur taip pat yra įšaldytas konfliktas, Abchazija, Pietų Osetija, Kalnų Karabachas (Armėnijos-Azerbaidžano konflikto zona – DELFI), tai iš esmės gaunasi beveik tos pačios SSRS sienos. Ką jis norėjo pasakyti? Kad nors SSRS realiai žlugo, Rusija toje erdvėje turi tam tikrų pleištų, geopolitinių pleištų ir Rusija toliau dalyvauja procesuose. Tai yra galios svertas, galimybė daryti įtaką savarankiškos Gruzijos užsienio politikai, vidaus politikai“, - pasakojo L.Kasčiūnas.
Bombardavimų logika
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Karolis Aleksa sako, jog Rusijos kariuomenės veiksmai kariniu požiūriu yra racionalūs. Tai reiškia, kad visi Rusijos karinių pajėgų veiksmai yra pagrįsti paprasta logika – kuo daugiau nuostolių priešui, kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Kaip vieną svarbiausių atakos elementų K. Aleksa įvardija Vaziani, Marneuli ir kitų karinių oro bazių subombardavimą. Anot jo, šie karinės paskirties oro uostai yra patogūs teikti tiek civilinę, tiek karinę paramą iš užsienio per Turkiją arba Armėniją – esą būtent čia galėtų būti dislokuojami koviniai vienetai, gabenama karinė technika. Be kita ko, naikindama Gruzijos oro uostus Rusija siekia susilpninti ir šalies sausumos pajėgas.
„Gruzija iš šių karinių oro uostų kontroliuoja savo oro erdvę ir, aišku, sutrikdymas šių oro uostų reiškia, kad Gruzija praranda oro erdvės kontrolę. Vadinasi, ji nekontroliuoja savo rytinės dalies, sostinės regiono, o tai milžiniškas parradimas. Jeigu tu nekontroliuoji savo oro erdvės, tai reiškia, kad neturi akių, jeigu neturi akių, tai sausumos operacijos bus pasmerktos didelei rizikai“, - DELFI pasakojo politologas, universitete dėstantis Karo teorijos ir istorijos kursą.
Kitas paminėtinas karinės taktikos elementas – Juodojoje jūroje esančio Poti uosto antpuolis bei kelio iš Poti į Tbilisį bombardavimas. Pasak K.Aleksos, šiais žingsniais Gruzija atkirsta nuo savo teritorinių vandenų, o susisiekimas su jūrine teritorijos dalimi tampa komplikuotas. Be to, Poti jūrų uosto sunaikinimas reiškia ir degalų tiekimo sutrikdymą Gruzijos karinėms pajėgoms.
„Be jų neskris lėktuvai, nevažiuos sunkioji technika“, - konstatuoja K. Aleksa ir priduria, jog Poti – Tbilisi kelio bombardavimas atkerta Gruziją nuo resursų – taip suvaržomas gruzinų kariuomenės mobilumas.
Nesiekia sutrikdyti naftos tiekimo?
Nors Gruzijos vyriausybė buvo paskelbusi pranešimą, kad šeštadienio naktį Rusijos aviacija tikslingai, bet nesėkmingai, bombardavo Baku-Tbilisi-Džeihano naftotiekį, kuriuo į Europą tiekiama Kaspijos jūroje išgaunama nafta, tačiau K. Aleksa teigia, jog rusai veikiausiai nesiekė sunaikinti šio naftotiekio, nes tai galėtų sukelti ypač didelį Europos valstybių susierzinimą, kuris Rusijai būtų nereikalingas.
„Rusija nebombardavo Subsos (jūrų uostas) terminalo, kuris yra į Pietus nuo Poti, nebombardavo Batumio (Adžarija – DELFI), bet bombardavo Poti. Vienas dalykas: prie Poti neprieina nė viena iš naftotiekių: tai yra Baku-Tbilisis-Džeihanas atsišakoja ir vienas eina per Subsą ir pasiekia Potį, bet negalutnai, kitas eina link Batumio. Rusai bombarduodami Poti yra saugūs, kad nekils kažkoks Vakarų „erzelys“, kadangi jie nesutrukdys dujų ar naftos tiekimo“, - sakė politologas.
Gruzija naudojasi vietovės privalumais
Nepaisant nuožmaus Rusijos puolimo, Gruzija vis tik sugeba pasinaudoti turimais ištekliais, kurių vienas – vietovės išnaudojimas. Kaip teigia. K. Aleksa, kadangi vietovė yra kalnuota, tai Rusijos aviacija negali aukštai pakilti ir rusų lėktuvau gali būti numušami paprastomis „Stinger“ raketomis, kurios skirtos kovai su oro taikiniais.
„Buvo skelbta, kad gruzinai numušė 80-90 lėktuvų. Tai, žinoma, tas skaičius yra žymiai padidintas, realiai tikriausiai reikia padalinti iš 10, tai tada gautume 8-9 lėktuvus, na, geriausiu atveju, gal apie 20. Bet iš principo tai rodo, kad gruzinai aktyviai bando atsiimti oro erdvę. Kartais nebūtina turėti sveikų karinių oro uostų, jeigu „Stingerius“ turi, tai gali bandyti numušinėti, juo labiau, kad tai yra kalnuotos vietovės, rusų lėktuvai negali skristi labai aukštai, sėkmės galimybė pamušti rusų lėktuvus išauga keleriopai“, - pasakojo K. Aleksa.