Nuomonė. Krikšto jubiliejus su politine potekste

Turbūt nėra sričių, kuriose Ukrainai netektų klampiose diskusijose ginti savo teisės į suverenumą ir tautinį savitumą. Nieko nepadarysi, istorija šioje šalyje tebėra, kaip sakoma, gyva, alsuoja visuomenei į nugarą, šalis ir dėl savo dydžio, ir dėl geopolitinės padėties per daug svarbi, kad į joje vykstančius procesus niekas nekreiptų dėmesio ar nemėgintų vienaip ar kitaip jų pakreipti.

Praėjusį savaitgalį vykusias Kijevo Rusios krikšto 1020-ųjų metinių minėjimo iškilmes lydėjo diskusijos, dar vienas barnis su Rusija, o Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, kalbėdamas iškilmėse, prisiminė ne tik tolimą istoriją, bet ir komunistus bei praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje bolševikų Ukrainoje sukeltą badą, vadinamąjį Holodomorą. V. Juščenka paprašė susirinkusiųjų maldoje prisiminti visas ukrainiečių šventoves, kurias sunaikino komunistų režimas, ir visus šventikus bei milijonus ukrainiečių, kurie nuo jo nukentėjo. Dar viena turbūt programine laikytina mintis ta, kad Kijevo metropolijos likimas primena ukrainiečių tautos likimą.

Iškilminga minėjimo ceremonija vyko Kijeve, aikštėje priešais Sofijos soborą. Joje dalyvavo Konstantinopolio stačiatikių patriarchas Baltramiejus I ir Stačiatikių bažnyčių dvasininkijos atstovai iš 16 šalių. Iš viso iškilmėse Kijeve tikėtasi sulaukti apie 60 tūkst. žmonių. Sekmadienio rytą Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių cerkvės patriarchas Aleksijus II bei patriarchas Baltramiejus I kartu laikė šioms metinėms skirtas mišias po atviru dangumi ant Vladimiro kalvos Kijeve, šv. Vladimiro paminklo papėdėje. Pamaldas transliavo visi Ukrainos nacionaliniai televizijos kanalai. Nuo šiol Kijevo Rusios-Ukrainos krikšto (taip šventės pavadinimą formulavo radijo „Svoboda“ žurnalistas Vladimiras Ivachnenka) metinės bus kasmet minimos liepos 28 d. Rusijos patriarchas Aleksijus II paskutinį kartą Kijeve lankėsi prieš 18 m. Tada vizitą aptemdė jo šalininkų ir priešininkų susidūrimai.

V. Juščenka paprašė patriarcho Baltramiejaus I padėti sukurti vieningą Ukrainos stačiatikių cerkvę. Tai galėtų padėti Ukrainos stačiatikiams ilgainiui atsiskirti nuo Rusijos stačiatikių cerkvės. Tiesa, Konstantinopolio patriarchas diplomatiškai pareiškė nepretenduojantis plėsti savo įgaliojimų. Kita vertus, Baltramiejus I prieš 3 m. Stambule yra pareiškęs, kad Kijevo metropolijos prijungimas prie Maskvos stačiatikių cerkvės įvykdytas be Konstantinopolio patriarchato sutikimo ir patvirtinimo. Religijos reikalai Ukrainoje nėra jau tokie paprasti. Šalyje veikia trys Stačiatikių bažnyčios: nepriklausoma Ukrainos stačiatikių bažnyčia, vadinamoji Autokefalinė stačiatikių bažnyčia ir Maskvos patriarchatui pavaldi Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Oficialiai pripažinta tik pastaroji.

Ukrainoje nuolat mėginama inicijuoti nuo Maskvos nepriklausomos vieningos stačiatikių cerkvės įsteigimą. Kijevo Rusios krikšto 1020-ųjų metinių minėjimas irgi turėjo padėti Ukrainos stačiatikiams vienytis po 1992 m. įvykusio skilimo. Pasak nepripažintos Ukrainos stačiatikių cerkvės Kijevo patriarchato arkivyskupo Dmitrijaus, iki šiol susivienyti trukdė politika. Rusijos stačiatikių cerkvė lyg ir susirūpinusi stačiatikybės padėtimi Ukrainoje, bet tas susirūpinimas dažniau siejamas su siekiu stiprinti Maskvos patriarchatą Ukrainoje. O Ukrainos politinė vadovybė stengiasi įtvirtinti valstybingumą ir ukrainietiškumą, taip pat ir vienydama vietos krikščionis.

Gegužės mėnesį kalbėdamas Kanados parlamente, Ukrainos prezidentas yra minėjęs, kad per pastaruosius 90 m. Ukraina šešis kartus skelbė savo nepriklausomybę, jo tikslas esąs, kad 1990 m. Nepriklausomybės deklaracija būtų paskutinė. Kitaip tariant, pagaliau baigtų šį procesą. Tiesa, šį kartą Ukrainos prezidentas stengėsi vengti politikavimo: kalbėdamas prieš krikšto minėjimą surengtoje spaudos konferencijoje, V. Juščenka tik vardijo Stačiatikių bažnyčias, turinčias tautinius pavadinimus, tokias kaip Serbų, Armėnų, taip pat Rusų, taip duodamas suprasti, kad ukrainiečiai irgi nusipelno vieningos Ukrainos stačiatikių bažnyčios.

Diskusija su Maskva buvo įprastai nemaloni. Maskvos patriarchatui pavaldžios Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovas pareiškė, kad Ukrainoje pastebima tendencija supriešinti abiejų Bažnyčių patriarchus (nepriklausomos ir paklūstančios Maskvai; Autokefalinė bažnyčia šiuo atveju tarsi lieka šalia, be to, ją įprasta laikyti „ukrainietišku projektu“). Minėjimo išvakarėse Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Kijevą nepagarba Rusijos stačiatikių vadovybei. Be to, pasirengimas minėjimui neapsiėjo be skandalo: Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą Rusijos Dūmos deputatui Konstantinui Zatulinui, apkaltinusi jį masinių neramumų rengimu per Kijevo Rusios krikšto jubiliejaus minėjimą. Patį minėjimą organizavo Kijevo prezidento administracijos sekretoriatas ir Maskvos patriarchatui pavaldi Ukrainos stačiatikių bažnyčia.

Pastaroji pateikė rekomendacinį reikalavimą, kad metinėms skirtose mišiose negalėtų dalyvauti „atskalūnai“. Prezidento administracija reikalavimą ignoravo, mišiose dalyvavo visų Ukrainos cerkvių atstovai, tiesa, „atskilusieji“ – neoficialiai. Prieš Kijevo Rusios krikšto jubiliejaus minėjimą prorusiška Ukrainos regionų partija šalies sostinės reklamos stenduose iškabino Aleksijaus II portretus su šūkiu „Ukraina sutinka savo patriarchą“. Vėliau juos pakeitė Konstantinopolio patriarcho atvaizdai. Toks štai religinis, politinis, reklaminis ir dar kriminalinis kokteilis.

Pasak Kijevo laikraščio „Den“ apžvalgininkės religijos klausimais Klaros Gudzik, Rusijos valdžia apskritai nenori vieningos ir nuo Maskvos neprikausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įsikūrimo, nes tai būtų dar vienas žingsnis atskiriant kelis šimtus metų gyvavusias Siamo dvynes Ukrainą ir Rusiją. Žodžiu, ne kas tepasikeitė – Ukrainos siekiui įsitvirtinti kaip tautai ir valstybei, atrodo, teks atlaikyti labai ilgą išbandymą.

„Užsienio įvykių komentaras“ - pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.