Ar pagal šias draudimo sumas galėtume nustatyti kiekvieno žmogaus gyvybės rinkos kainą? Tikrai ne! Tačiau ar būtume teisūs sakydami, kad žmogaus gyvybė apskritai neįkainojama ir apie tai net svarstyti yra šventvagiška? Kaip bebūtų, žmonija jau ne vieną šimtmetį ieško būdų nustatyti gyvybės kainą. Ar tai įmanoma? Pasidomėkime kitų šalių patirtimi.

Didžiojoje Britanijoje brito gyvybė šios šalies Gamtos apsaugos ministerijos, Transporto ir Regionų departamentų skaičiavimais įvertinta 1,2 mln. dolerių, Kanados piliečio gyvybė brangesnė – nuo 1,7 iki 5,7 mln. JAV dolerių, o štai Australijos piliečio gyvybės kaina palyginti nedidelė – tik 0,7 mln. dolerių. Brangiausiai savo piliečius įvertino JAV, nors šių metų liepos pradžioje šios šalies Gamtos apsaugos agentūra sumažino gyvybės kainą nuo 7,8 iki 6,9 mln. dolerių.

Tačiau ši kaina yra vidutinė. Šioje srityje pasaulinį autoritetą turinčio Vanderbito (JAV) universiteto profesoriaus Kipo Viscusi skaičiavimais, kuriuos jis paskelbė 2004 m. išleistoje knygoje „Gyvybės kaina: rizika, susieta su profesija“, darbininko gyvybės kaina siekia 4,7 mln. dolerių, o protinį darbą atliekančių piliečių gyvybė brangesnė – net 7 mln. dolerių, be kita ko, moterų gyvybę šis profesorius įvertino brangiausiai – per 8,5 mln. dolerių.

Nebevarginsiu skaičiavimų rezultatais kitose šalyse. Daugelis tyrimų rodo, kad kuo šalis turtingesnė, tuo brangiau įvertina savo šalies piliečių gyvybes. Pavyzdžiui, prancūzo gyvybės kaina yra per 2 mln. dolerių, Kinijos piliečio – 0,688 mln. dolerių, o Indijos piliečio gyvybės kaina kelia pasigailėjimą – tik 16 tūkstančių dolerių.

Iš esmės šis dėsningumas jaučiamas net nuo 1760 m. prieš mūsų erą Babilono karalystės laikų, kur irgi bandyta įvertinti žmogus gyvybę. Istorikas Johnas Fosberry aptiko raštus, kuriuose aiškinama, kad žmogaus gyvybės kaina priklauso nuo žmogaus užimamos padėties visuomenėje.

Tačiau naujaisiais laikais bandyta ieškoti ir nestandartinių gyvybės kainos nustatymo būdų. Štai 1985-aisiais amerikietis fantastas Artūras Porges pasiūlė nustatyti, kiek kainuoja žmogaus kūną sudarantys cheminiai junginiai. Jo skaičiavimai šiek tiek nuvylė, nes žmogų sudarantys cheminiai junginiai rinkos kainomis tesudarė 1,8 mln. dolerių. 2006 m. jo kolegos iš JAV Žemės ūkio ministerijos Chemijos biuro patikslino skaičiavimus ir žmogaus gyvybės kainą padidino iki 4,5 mln. dolerių.

Mokslininkai nustatė, kad žmogaus kūną sudaro šie cheminiai elementai: 65 proc. deguonies, 18 proc. angliavandenių, 3 proc. azoto, 1,5 proc. kalcio, 1 proc. fosforo ir t.t. Skaičiuojant kainą buvo įskaityta net 0,0004 proc. geležies ir 0,00004 proc. jodo. Taigi kaina apskaičiuota pagal tuo metu biržoje galiojusias rinkos kainas.

Toliau – dar baisiau. 2002 m. „Wired“ žurnalas pasitelkė specialistus ir pasuko kita kryptimi. Žmogaus gyvybės kainą bandyta nustatyti pagal jo organizme esančių organų kainą, t. y. bandyta apskaičiuoti, kiek kainuotų žmogaus kūną sudarantys organai, jeigu juos būtų įmanoma parduoti. Taigi nustatyta, kad vieno žmogaus kaulų smegenys vidutiniškai kainuotų net 23 mln. dolerių (kaina rinkoje – 23 tūkst. dolerių už gramą), plaučiai – 116 tūkst. dolerių, kepenys – 92 tūkst. dolerių, širdis – 57 tūkst. dolerių. Be to, dar nustatyta tik moterims ir tik vyrams būdingų organų kainos. Pagal šiuos skaičiavimus sveiko žmogaus kūnas turėtų kainuoti net apie 45 mln. dolerių.

Tačiau brangiausiai žmogus gyvybės ar sveikatos kainą ne tik apskaičiavo, bet ir priteisė nukentėjusiajam Los Andželo Aukščiausiasis teismas. 2001 m. teismas nustatė, kad dėl JAV piliečio Richardo Boekeno pašlijusios sveikatos (išvešėję piktybiniai augliai), kaltas tabako gamybos gigantas „Philipp Morris“, kurio gaminamas cigaretes „Marlboro“ nukentėjęs pilietis rūkė kelis dešimtmečius. Taigi minėtas teismas už prarastą sveikatą nukentėjusiajam iš stambiosios kompanijos priteisė net 3 mlrd. dolerių. Tai didžiausia nustatyta ir priteista žmogaus gyvybės kaina per visą žmonijos istoriją.

Turbūt daugelis iš jūsų norėtų pasakyti, kad nustatant gyvybės kainą yra svarbūs ne tik apčiuopiami dalykai. Juk mes žinome ir jaučiame, kad turime sielą. Bandyta spėlioti, kad ji galėtų sverti kelis gramus. Tikriausiai šie keli gramai ar apskritai neturinti svorio siela yra neįkainojama. Tačiau paaiškėjo, kad ne tik N.Gogolio herojai prekiavo, tiesa, mirusiomis sielomis. Ir šiuolaikiniai žmonės pabandė nustatyti gyvos sielos kainą.

Nuliūdinsiu pranešdamas, kad šiuolaikiniame pasaulyje siela neturi paklausos, todėl jos kaina nedidelė. Štai vienas nežinomas australas šįmet internetinėje parduotuvėje „eBay“ pasiūlė savo sielą už 6 dolerius. Neturime žinių ar ją kas nors nupirko. O štai 24-erių metų Valteris Scottas iš Naujosios Zelandijos šį mėnesį savo sielą pardavė picerijų tinklui „Velniška pica“ („Hell Pizza“) už 3,8 tūkst. dolerių. Šis jaunuolis savo sielą pasiūlė vietos aukcione, kuriame pats nustatė pradinę kainą – 3799 doleriai. Taigi „Velniška pica“ už jaunuolio sielą sumokėjo tik vienu doleriu brangiau.

Padarykime išvadą: pasaulis eina iš proto.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją