Šiuo metu Maskvoje viešintys Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai socialdemokratas Justinas Karosas, socialliberalas Vaclavas Stankevičius ir konservatorius Audronius Ažubalis bandė kolegoms paaiškinti tokius Lietuvos politikų ir pareigūnų žingsnius, tačiau rusai esą turi savų argumentų.

Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas žurnalistams pranešė, jog jau kito trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkėje gali atsirasti pareiškimo dėl Lietuvos ir Rusijos santykių projektas. Ketvirtadienį jis svarstytas šio komiteto posėdyje.

Prieš šį posėdį komiteto nariai susitiko su Maskvoje viešinčiais Lietuvos parlamentarais. Anot URK pirmininko J. Karoso, pareiškimo projekto turinio Rusijos politikai kolegoms neatskleidė, tačiau neslėpė, kad bus pareikšta griežta pozicija.

Šiuos papiktino Vilniaus reikalavimai ES ir Rusijos derybose dėl naujos bendradarbiavimo sutarties kalbėtis apie kai kuriuos mūsų šaliai aktualius dalykus.

Rusijos parlamentarams taip pat užkliuvo Seimo neseniai priimtas įstatymas, kuriame sovietinė simbolika prilyginta fašistinei ir uždrausta susirinkimuose bei viešuose renginiuose.

Dėl to Maskvoje prie Lietuvos ambasados net buvo surengta protesto akcija. Rusijos Federacijos Tarybos vadovas Sergejus Mironovas tokius Vilniaus veiksmus pavadino „marazmu“, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Nesterovas – bandymu paniekinti žuvusių kovoje su fašizmu žmonių atminimą.

Anot „Rosbalt“, Valstybės Dūmos nariai atkreipė dėmesį į Lietuvos užmojus kreiptis į Rusiją ir Vokietiją dėl okupacijos žalos atlyginimo.

K. Kosačiovas taip pat priminė diskusijas apie galimą PRG sistemos elementų dislokavimą Lietuvoje. Dėl to susidariusią situaciją komiteto vadovas pavadino keista.

Praėjusią savaitę Lenkijos užsienio reikalų viceministras Witoldas Waszczykowskis pareiškė, esą JAV kalbasi su Lietuva dėl galimybės jos teritorijoje dislokuoti antiraketinio skydo elementus, jei nutrūks derybos su Varšuva. Derybos esą vyksta mūsų šalies iniciatyva.

Keli Lietuvos Vyriausybės atstovai patikino, kad oficialios derybos nevyksta, tačiau neslėpė, kad Vašingtono ir Varšuvos pokalbiais domimasi. Apžvalgininkų manymu, derybos su Vilniuje, jei jos tikrai vyksta, gali būti bandymas atšaldyti Lenkijos norą gauti daugiau finansinės paramos už leidimą dislokuoti PRG sistemos elementus, o Lenkijos pareigūno žodžiai – noras dėl šios paramos paspausti JAV.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė neatmetantis galimybės, kad JAV veda neformalias derybas dėl PRG sistemos elementų dislokavimo Lietuvoje.

Kaip DELFI sakė J. Karosas, rusus papiktino tai, kad Vakarai perkelia gynybinius elementus Rytų link, nors Rusija esą nedaro jokių žingsnių priešinga kryptimi. „Bandėme aiškinti, kad tai yra mums primestas dalykas, bet jie turi savo argumentus. Visi minėti mūsų visi žingsniai po vieną gal ir nebūtų sulaukę tokios reakcijos, bet visi kartu esą rodo antirusišką tendenciją“, - aiškino URK vadovas.

Anot K. Kosačiovo, iš pažiūros Lietuvos iniciatyvos yra pavienės, tačiau Valstybės Dūma pasistengs jas įvertinti kaip vieningą sisteminį reiškinį, nuosekliai sunkinantį dvišalius santykius.