Nelaukit, kad taip dažnai nutekės informacija, tiek daug žmonių zuis pro Ovalinį kabinetą ar smarkiai sujaudins vaizdai viešumoje. G. W. Bushas pasižymi tik jam būdingu veikimo stiliumi bei tvirtumu, leidžiančiu manyti, kad jam pavyks išsaugoti šias savybes ir atsidūrus Ovaliniame kabinete.

Ateina prezidentas - bendrovės vadovas, kuris, be abejo, klausimų detales paliks spręsti žemyn pavaldumo grandine.

"Aš būsiu prezidentas, nevengsiantis sprendimų", mėgsta sakyti G. W. Bushas. Pristatęs pirminę savo kabineto sudėtį per mažiau nei tris savaites, jis įrodė, jog nešvaisto žodžių veltui. (Billui Clintonui (Bilui Klintonui) prireikė net šešių savaičių, kol buvo paskelbtas pirmasis paskyrimas).

Atsidūrę poste, jo paskirtieji gali atlikti neįprastai įtakingą vaidmenį, nes naujasis prezidentas ketina nustatyti didelius tikslus ir pavaldiniams suteikti plačią veikimo laisvę. (Jei G. W. Bushas liks ištikimas tradicijai, jis sugalvos jiems pravardes).

Clay Johnsonas (Klėjus Džonsonas), kuris dirbo G. W. Busho administracijos vadovu, kai šis buvo Teksaso gubernatorius ir atvyko į Vašingtoną dirbti pereinamojo kabineto vykdančiuoju direktoriumi, teigia, jog G. W. Bushas nustato prioritetų branduolį, o parengti strateginius pasirinkimo variantus paveda patarėjams, jis taip pat nepripažįsta "antrojo bandymo" sprendimų.

"Jis nėra tipas, kiurksantis 16 valandų virš prezidentui pateikiamų popierių šūsnies ir skaitantis 20 puslapių pranešimus", teigia Calvinas Jillsonas (Kelvinas Džilsonas), Pietų Metodistų universiteto politikos departamento pirmininkas. "Jis yra vyrukas, pasikliaujantis trumpai išdėstyta sprendimo alternatyvų analize".

Būsimasis prezidentas taip pat yra pirmasis šalies vadovas, pripažįstantis, jog jam geriau sekasi užmegzti asmeninius ryšius nei "užburti" minią išraiškinga kalba. Ateinančius ketverius metus garantuojama, jog prezidento kalbas teks "šifruoti".

Kad ir kaip sunkiai G. W. Bushui sekasi kalbėti viešai, pokalbiuose "akis į akį" jis sugeba sužavėti pašnekovus, todėl greičiausiai naudosis asmenine diplomatija tiek tarp demokratų, tiek tarp respublikonų, siekdamas įgyvendinti savo darbotvarkę. "Man neblogai sekasi skaityti žmonių (mintis)", teigė jis rinkimų kampanijos metu. Net jo oponentai linkę su tuo sutikti.

G. W. Busho draugas nuo koledžo laikų Lanny Davisas (Lenis Deivisas), kuris per prezidento rinkimų kampaniją palaikė Alą Gore'ą (Elą Gorą) ir dirbo B. Clintono Baltuosiuose rūmuose, apie išrinktąjį prezidentą sakė: "Mane visada priblokšdavo jo sugebėjimas suvokti žmones. Jis sugeba atsidurti kito žmogaus kailyje ir matyti jų akimis labiau nei kas nors kitas".

G. W. Bushas garsėja savo patrauklumu ir energija, bet nėra linkęs dalyvauti kokiuose nors dideliuose viešuose renginiuose. Jis mėgsta būti lovoje jau 22 val. ir keliaudamas pasiima mėgstamą pagalvę. "Nesu visuomenės plaštakė", prisipažino jis viename interviu rinkimų kampanijos metu.

"Jei norėsite mane rasti, galite naktį ateiti į Baltuosius rūmus - aš miegosiu. Nesu iš tų, kurie sako "Dieve, dieve, negaliu sulaukti, kada pateksiu į Vašingtoną ir galėsiu siausti visuose kokteilių vakarėliuose. Tai ne man".

Jis labiau mėgsta susitikimus rytais, pasimankštinti po pietų ir kartais nusnūsti 15 minučių. 54 metų jis gali neskubėdamas nubėgti mylią per maždaug 7 minutes ir 15 sekundžių. Idealus vakaras, jo manymu, būtų ne itin prabangus kinų restoranas kuriame nors Virdžinijos priemiesčio prekybos ir pasilinksminimų centre.

G. W. Bushas turi itin daug draugų, su dauguma kurių jį sieja laikas, praleistas Teksaso naftos laukuose, su kitais jis palaiko ryšius nuo vaikystės. Kai kurie iš jų pretenduoja ir į postus Vašingtone. G. W. Bushas nieko nenustebino, kai dalydamas postus akcentavo lojalumą. Per 1988 metų tėvo rinkimų kampaniją jis pats save paskyrė "lojalumo sergėtoju" ir garsėjo įtariu požiūriu į pašaliečius, bandančius savanaudiškai pasipelnyti.

Per 1988 metų kampaniją dirbęs Dougas Weadas (Dagas Vidas) prisimena, kaip jaunesnysis G. W. Bushas kartą jį nusitempė į šalį ir pareikalavo neskriausti anksčiau jo tėvą parėmusio šalininko, kuris pradėjo įkyrėti ir daugiau trukdyti. "Jis rėmė George'ą Bushą, kai neprivalėjo, ir mes jo nepaliksime", taip, pasak D. Weado, jam pareiškė G. W. Bushas.

Per savo prezidento rinkimų kampaniją G. W. Bushas garsėjo drausme, sumažinęs naujienų nutekėjimą iki minimumo, bei savo "geležiniu" lojalių ir įtakingus postus užimančių draugų trikampiu. Visi trys žmonės - Karen Hughes (Karen Hiūz), Karlas Rove'as (Karlas Rouvas) ir Joe Allbaughas (Džo Olbafas), - kurie pažinojo jį, kai "motorizuotas kortežas" dar reiškė vieną automobilį, vyksta į Vašingtoną dirbti su G. W. Bushu.

Po B. Clintono Baltųjų rūmų, kurie garsėjo nekontroliuojamomis diskusijomis ir amžinai besikeičiančiais tvarkaraščiais, reikia manyti, jog susitikimai G. W. Busho Baltuosiuose rūmuose bus punktualesni ir drausmingesni, patekti į Ovalinį kabinetą bus sunkiau, o viešieji pareiškimai bus "skaitomi iš popieriaus".