Irakas Vašingtono kaltinimus iš karto atmetė ir teigė, kad jie neturi pagrindo. JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) sakė, kad kelios artimiausios savaitės bus lemiamos sprendžiant, ar Irakas laikosi naujosios griežtos JT rezoliucijos dėl masinio naikinimo ginklų.
Pasak C.Powello, jei Bagdadas ir toliau nebendradarbiaus, "taikaus šios problemos sprendimo nerasime".
Apie "esminį pažeidimą" pirmiausia paskelbė Vašingtono ambasadorius Jungtinėse Tautose Johnas Negroponte'as (Džonas Negropontas), ketvirtadienį JT Saugumo Taryboje įvertinęs Irako ginklų deklaraciją, kurią Bagdadas turėjo pateikti pagal minėtą JT rezoliuciją.
J.Negroponte'as sakė, kad Irakas melavo, kai teigė šiuo metu nevykdąs jokių masinio naikinimo ginklų programų. "Tai esminiai nutylėjimai, kurie, mūsų nuomone, yra dar vienas esminis pažeidimas", - sakė jis.
JT vyriausiasis ginklų inspektorius Hansas Blixas (Hansas Bliksas), paremdamas J.Negroponte'o išvadas, Saugumo Tarybai sakė, kad gruodžio 7 dieną pateiktoje Irako ginklų deklaracijoje nėra jokių duomenų apie kai kuriuos cheminius ir biologinius agentus, pavyzdžiui, juodligės sukėlėjus, kuriuos inspektoriai buvo radę 1998 metais.
Tai buvo preliminari H.Blixo ataskaita. "Buvo praleista galimybė pateikti deklaracijoje daugybę įrodymų", - sakė jis.
Tačiau H.Blixas pridūrė, jog nėra jokių įrodymų, kad Irakas vis dar turi masinio naikinimo ginklų ir meta iššūkį kitoms šalims, ypač - Jungtinėms Valstijoms.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis ginklų inspektorius Hansas Blixas penktadienį taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija nesuteikia jam pakankamai žvalgybinės informacijos dėl Irako masinio naikinimo ginklų.
"Svarbiausias dalykas yra tai, kad šalys, tokios, kaip Jungtinė Karalystė ar Jungtinės Valstijos, galėtų suteikti mums (informacijos) ...apie objektus, kuriuose, jų įsitikinimu, jie laiko masinio naikinimo ginklus. To mes ir norime", - sakė jis BBC radijui.
Paklaustas, ar gauna tokios žvalgybinės informacijos, H.Blixas atsakė: "Nelabai, kol kas - ne. Tikiuosi, kad gausime".
C.Powellas sakė, kad taikaus Irako krizės sprendimo nebus, jei Bagdadas ir toliau laikysis "savo nebendradarbiavimo modelio, apgaulės modelio, apsimetinėjimo modelio ir savo melo modelio".
"Tada mes nerasime taikaus šios problemos sprendimo, - sakė jis per spaudos konferenciją. - Irako deklaracija... visiškai nebuvo įvykdyti rezoliucijos reikalavimai".
C.Powellas pažymėjo, kad Irako deklaracijoje yra per daug nutylėjimų, o svarbiausia tai, kad Bagdadas neigia turįs masinio naikinimo ginklų.
INTENSYVESNĖS INSPEKCIJOS
Dėl sparčiai augančios karo Irake grėsmės ketvirtadienį aukso kaina padidėjo iki aukščiausio lygio per beveik šešerius metus, naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per tris mėnesius, o Volstryto indeksai sumažėjo, finansų rinkoms jautriai sureagavus į Jungtinių Valstijų pateiktą Irako ginkluotės deklaracijos įvertinimą.
H.Blixas sausio mėnesio viduryje vėl ketina kreiptis į JT Saugumo Tarybą, o sausio 27 dieną pateikti jai pirmąją išsamią ataskaitą apie Irako deklaraciją. Jo įvertinimas turės lemiamos reikšmės Saugumo Tarybos sprendimui dėl to, ar Irakas padarė "esminių pažeidimų".
C.Powellas sakė, jog "per artimiausias savaites" turi būti atidžiau išstudijuota Bagdado deklaracija, suintensyvintos inspekcijos Irake, o JT ekspertai imtųsi papildomų pastangų greičiau už šalies ribų apklausti Irako mokslininkus, susijusius su uždraustomis ginkluotės programomis.
Jungtinių Valstijų reikalavimą išvežti Irako mokslininkus ir jų šeimas už šalies ribų kitos 14-a Saugumo Tarybos narių laiko neprotingu pabrėždamos, kad inspektoriai neginkluoti. Tačiau jei Bagdado vyriausybė nuspręstų trukdyti apklausti šalies mokslininkus, JAV gautų dar vieną svarų įrodymą, kad Irakas pažeidžia JT rezoliuciją.
Tačiau ir C.Powellas, ir J.Negroponte'as pabrėžė, kad karas nėra neišvengiamas. Vis dėlto Valstybės sekretorius priminė žurnalistams, kad JAV kariuomenės daliniai dislokuojami Artimuosiuose Rytuose.
Iki vasario mėnesio Persijos įlankos regione turėtų būti maždaug 100 tūkst. amerikiečių karių. JAV pareigūnai agentūrai "Reuters" sakė, kad šalies karinei vadovybei buvo nurodyta perspėti 50 tūkst. sausumos pajėgų karių būti pasirengusiems kitų metų pradžioje vykti į Persijos įlankos regioną, jei prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) duos tokį įsakymą.
Šiuo metu regione yra maždaug 60 tūkst. amerikiečių karių, daugiau nei pusė kurių yra iš karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų. Šie kariai yra JAV lėktuvnešiuose ir oro pajėgų bazėse Kuveite, Saudo Arabijoje, Turkijoje ir Katare.
Didžioji Britanija sako, kad pagal lapkričio 8 dieną Saugumo Tarybos vienbalsiai priimtą 1441-ąją rezoliuciją vien melagingų duomenų ar faktų nutylėjimo nepakanka norint apkaltinti Iraką "esminiais pažeidimais". Rusija savo ruožtu teigia, kad tik visa JT Saugumo Taryba, o ne vienos Jungtinės Valstijos, turi nuspręsti, ar Irakas iš esmės pažeidė rezoliuciją.
Rezoliucijoje nurodoma, kad spragos Irako ginkluotės deklaracijoje nėra pakankamas pagrindas paskelbti apie "esminį pažeidimą".
IRAKAS VADINA KALTINIMUS NEPAGRĮSTAIS
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jackas Straw (Džekas Stro), aktyviai palaikantis Irakui spaudimą darantį Vašingtoną, vis dėlto sakė, kad vien spragų deklaracijoje neužtenka, taip pat reikėtų faktų, jog Bagdadas visapusiškai nebendradarbiauja įgyvendinant rezoliuciją ir nevykdo visų jos nuostatų.
Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) sakė, kad kol kas Irakas į inspekcijas žiūri kaip į savotišką "katės ir pelės" žaidimą. Laikraščiui "The Guardian" premjeras sakė, kad jei paaiškės, jog Irako deklaracija melaginga, Saddamas Husseinas bus pažeidęs rezoliuciją.
Tuo tarpu Irakas pareiškė, kad jam metami kaltinimai nepagrįsti ir kad Bagdadas buvo paprašytas pateikti didelės apimties dokumentus apie visas praeityje šalies vykdytas ginkluotės programas ir su jomis susijusias civilinės paskirties prekes.
"Jungtinės Valstijos leido aiškiai suprasti, kad svarbiausia yra ne (Irako) nuginklavimas, bet legitimios Irako vyriausybės pakeitimas", - sakė Irako ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Muhammedas Ali (Muhamedas Ali).
Vienoje įsikūrusios Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Mohamedas ElBaradei (Mohamedas Elbaradėjus), kuris yra atsakingas už branduolinių ginklų inspekcijas, Saugumo Tarybai sakė, kad Irako deklaracijoje apie jo branduolinių ginklų programą nėra jokios naujos informacijos, kurios nebūtų 1998 metų inspektorių pranešimuose.
Jis sakė, kad Bagdadas turi pateikti "atsakymus ir įrodymus" dėl pranešimų, kad Irakas įsigijo aliuminio vamzdžių , tinkamų branduolinio ginklo gamybai naudojamam uranui sodrinti.
Prancūzijos ambasadorius Jeanas-Marcas de la Sabliere'as (Žanas Markas de la Sabljeras) Saugumo Tarybai ir žurnalistams sakė, kad H.Blixo pateikta ataskaita "nepanaikino abejonių, ar Irakas nuo 1998 metų gruodžio ir toliau neužsiima įtariama draudžiama veikla".
Tuo tarpu Rusijos ambasadorius JT Sergejus Lavrovas pareiškė, kad paskelbti apie "esminius" Irako pažeidimus turi ne viena šalis, bei pabrėžė, jog ginklų inspektoriai neturėtų būti "verčiami eiti kryptimi, kuri, jų nuomone, neatves prie tikslo".
"Kiekviena šalis gali turėti savo poziciją bet kuriuo tarptautiniu klausimu. Tačiau tai nereiškia, kad ši pozicija yra Saugumo Tarybos pozicija", - sakė Rusijos ambasadorius apie J.Negroponte'ą.
Savo ruožtu Irako prezidento patarėjas Amiras al-Saadi (Amiras Saadis) per spaudos konferenciją Bagdade pareiškė, kad Irakui nekelia susirūpinimo kaltinimai, jog Jungtinėms Tautoms jo pateiktoje ginklų deklaracijoje beveik nėra naujos informacijos.
"Mes nesijaudiname. Susirūpinusios kitos šalys, nes jos neturi kuo mus apkaltinti", - sakė jis. Irako viceprezidentas Taha Yassinas Ramadanas (Taha Jasinas Ramdanas) Paryžiuje savo ruožtu sakė: "Jungtinės Valstijos ieško preteksto atakai".