Miestelis įkurtas maždaug prieš šimtą metų, o Čiapajevsku pavadintas 1929 m. bolševikų pilietinio karo didvyrio Vasilijaus Čiapajevo garbei. Šio miestelio cheminių ginklų gamykloje gamintos iprito dujos ir dideli kiekiai kitokių mirtinų ginklų. Gamykloje taip pat gamintos įprastos bombos ir minos.
Pasak gamyklos veteranų, gaminant cheminius užtaisus nefrito dujų tirpalo tiesiai iš arbatinuko buvo įpilama į bombą, toksiniai chemikalai dažnai ištekėdavo iš gamyklos kanalizacijos vamzdžiais. Palaipsniui miestelio vanduo užsiteršė nuo dioksinų ir kitų chemikalų. Dabar vietoje cheminių ginklų gaminami herbicidai, tačiau oras ir žemė – jau užteršti.
2005 m. Amerikos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad dioksinais užterštas ne tik Čiapajevsko oras, bet ir miestelyje išauginti vaisiai, daržovės, vietinėse fermose užaugintų gyvulių mėsa. Kuo daugiau vietoje užaugintų ar pagamintų produktų žmonės valgo, tuo didesnė tikimybė, kad jie susirgs.
Mokslininkų duomenimis, dioksinų lygis dirvoje toks pat, kaip kai kuriose Vietnamo dalyse, kuriose JAV naudojo „oranžiniu agentu“ vadinamą chemikalą (didžiausią šio cheminio mišinio dalį sudaro dioksinas). Kaip rašo „Nezavisimaja gazeta“, mirtinų susirgimų liežuvio, kepenų ir inkstų vėžių Čiapajevske tris kartus daugiau, nei aplinkiniuose miesteliuose. Amerikos mokslininkai ištyrė, kad Čiapajevsko jaunuoliai serga įvairiausiomis seksualinėmis anomalijomis, jie paprastai vėlai lytiškai subręsta.
Gamyklos nebeveikia, tad miestelyje – didelis nedarbas, taip pat labai aukštas heroino vartojimo lygis, kas didina ŽIV epidemijos riziką. Mero pasiūlymas iš tiesų atrodo protingas. Deja, vietos parlamento atstovas pareiškė, kad rimtų ketinimų iškeldinti gyventojus kol kas nėra.