Kad paaiškėtų, kur suku, pridursiu keletą istorijos faktų. Nuo 1721 m. Grenlandija buvo Danijos kolonija. Tik po pustrečio šimto metų, 1979-aisiais, po referendumo Danijos Karalystė pripažino jos dalinę autonomiją. Danija kontroliuoja šios autonomijos gynybą, užsienio politiką, policiją, teismus ir konstitucinius klausimus. Čia veikia keletas NATO karinių bazių. Tačiau paskelbus autonomiją, Grenlandijoje sustiprėjo euroskeptiškos nuotaikos. Kaip lygiateisė Danijos dalis ES nare ji tapo 1973 m., nors net 70 proc. referendume balsavusių grenlandiečių pasisakė prieš narystę. Dar po 12 m. Grenlandija paliko Bendriją ir tapo pirmąja tai padariusia teritorija. Priežastis – nepriimtina žvejybos politika.

Tai štai ši nepaklusni Europos pakraščio autonomija vėl priminė apie save. Grenlandija šių metų pabaigoje ketina surengti referendumą dėl platesnės salos autonomijos. Vietinės vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas žurnalistams Kopenhagoje pareiškė, kad tai bus pirmas žingsnis į tikrąją nepriklausomybę. Referendumas įvyks lapkričio 25 d. O kol kas Grenlandijos valdžia Danijos vadovams ir karalienei nusiuntė dokumentą, reikalaujantį perduoti grenlandiečiams visus salos gamtos išteklius ir jų gavybą. Speciali savivaldos komisija pareiškė, kad salos gyventojai turi teisę patys tvarkyti savo gamtos išteklius, tarp jų – ir naftą.

Kopenhagoje sukluso: prieš keletą metų Grenlandijos šiaurės rytuose rasti gausūs šios žaliavos ištekliai, vertinami net 31 mlrd. barelių. Tai 80 kartų daugiau negu išgaunama visoje Karalystėje Šiaurės jūroje. Minėta prieš 4 m. sudaryta komisija reikalauja, kad salos gyventojai patys valdytų visus išteklius, taip pat juos pardavę tvarkytų gautas pajamas. Kol Nuukas (tai Grenlandijos sostinės pavadinimas) gaus pirmąjį pelną, Kopenhaga turi kasmet mokėti 400 mln. eurų dotacijas. Kai pajamos iš iškasenų eksploatacijos pasieks 800 mln. eurų per metus, dotacijos bus pamažu grąžinamos į Danijos Karalystės iždą.

Danijos liaudies partijos atstovas Sorenas Espersenas neslepia, kad šis planas – tai „švelnaus Grenlandijos perėjimo į nepriklausomybę“ variantas. Metropolijoje atsiskyrimui lyg ir neprieštaravo, kol pagrindiniu jo motyvu nebuvo tapusi nafta, dėl kurios pešasi ir kyla konfliktų visame pasaulyje. Nuuke teigiama, kad atėjo labai palankus metas didinti juodojo aukso gavybą. Artėja visuotinis atšilimas, ir jo ženklus grenlandiečiai pastebi patys pirmieji. Anksčiau visos naftos gausios teritorijos buvo padengtos ledu beveik ištisus metus, o dabar – tik tris ar keturis mėnesius. Pietvakarinė salos dalis savo žaluma traukia turistus iš viso pasaulio. Vos keli kilometrai gilyn – ir ten prasideda ledynmečio epocha, viliojanti tyrinėtojus. Naftos kortą Nuukas išnaudoja jau seniai. Jau išduotos dešimtys naftos gavybos Grenlandijos šelfe licencijų Kanados ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoms. Žvalgyti ir išgauti šiuos išteklius jos galės 10 m. Dabar tetrūksta oficialaus Danijos Karalystės pritarimo šiems savivaldos planams.

Kopenhagoje valdininkai laužo galvas, kaip čia pasielgti. Danija tebesikremta, 1992 m. sudariusi panašų susitarimą su Farerų salomis, kurios irgi yra autonominė Karalystės sritis. Tuo metu autonomijoje buvo gili ekonominė krizė, bet kai Farerai gavo platų savarankiškumą ir kai salose buvo rasta didelių naftos išteklių, Kopenhagoje kilo skandalas. Tai buvo gera pamoka Danijai neskubėti teikti privilegijų autonomijoms.

Skeptikai tvirtina, kad problemos neišspręs ir artėjantis referendumas dėl visiško atsiskyrimo. Grenlandija Danijos parlamente turi tik du deputatus, todėl apginti grenlandiečių valią po pusmečio bus be galo sunku. Tuo labiau, kad politiniams sprendimams lemiamą įtaką gali daryti juodasis auksas – visų nesutarimų šaltinis šiuolaikiniame pasaulyje.

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.