Per pastaruosius metus JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) ir viceprezidentas Dikas Čeinis (Dick Cheney) ypač sugriežtino retoriką prieš Iraną, kuris atsisako paklusti tarptautiniams reikalavimams nutraukti su urano sodrinimu susijusią veiklą. Jie tvirtino, kad Vašingtonas siekia diplomatinio krizės sprendimo, tačiau atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę.

Prisodrintas uranas gali būti naudojamas kaip kuras atominėse jėgainėse, tačiau taip pat ir branduolinių ginklų gamybai.

"Esu visiškai įsitikinęs, kad mes negalime imtis karinių veiksmų prieš Iraną, ir tikiuosi, kad niekas net ir nesvarsto tokių veiksmų", - per spaudos konferenciją JT būstinėje Niujorke teigė K. Ananas.

"Tai būtų tikra katastrofa. Tikrai nemanau, kad konfliktą galima išspręsti kokiu kitu, o ne derybų būdu", - pridūrė jis.

Tačiau K. Ananas pažymėjo, kad kyla rimtų susirūpinimų dėl branduolinio ginklavimosi Artimuosiuose Rytuose jei Iranas taps branduoline valstybe, o Teherano branduolinės ambicijos iš tikrųjų kelia susirūpinimą.

K. Anano teigimu, Irano svarbiausia užduotis užtikrinti visas pasaulio šalis, ne tik Jungtines Valstijas, kad šalies branduolinė programa vykdoma tik taikiems tikslams.