Pasak dienraščio, dauguma NATO narių, vengdami santykių pablogėjimo su Rusija, yra pasiruošę pasiūlymą priimti.
"Jeigu taip įvyks, Lenkijos nuomone, tai reikš antros kategorijos narystę, kadangi Aljansas negalės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti ginkluotės, kuri užtikrintų jų gynybą" - rašo "Rzeczpospolita".
Lenkijos dienraštis taip pat nurodo, kad stringa NATO ginkluotųjų pajėgų modernizavimo programos vykdymas. Dėl finansinių sunkumų kai kurios Aljanso narės Europoje neskiria reikiamų lėšų šiuolaikinės ginkluotės įsigijimui. Anot dienraščio, stringa ir pasiūlymas per dvejus metus įkurti NATO greitojo reagavimo pajėgas, kurias turėtų sudaryti apie 20 tūkstančių kareivių. Lenkija privalėtų į jį perduoti 3 batalionus, tuo tarpu yra pajėgi sukurti tik 1 tokį dalinį.
Lietuva neseniai pristatė Aljanso kariniams ekspertams Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotąjį pėstininkų batalioną, kuris atitinka NATO nuolatinės parengties dalinio reikalavimus ir gali vykdyti kolektyvinės gynybos užduotis už Lietuvos ribų. Planuojama, kad iki 2006 metų nuolatinės parengties reikalavimus atitiks ir motorizuotoji pėstininkų brigada "Geležinis vilkas", kuri bus pasirengusi vykdyti bet kokias operacijas kartu su NATO pajėgomis.
Lietuva pirmoji Europoje iš JAV įsigijo modernius prieštankinius raketinius ginklus "Javelin", pirmoji tarp kandidačių į NATO pasirašė sutartį su JAV dėl priešlėktuvinės raketinės ginkluotės "Stinger" įsigijimo.
Maskva ne vieną kartą reiškią savo nepasitenkinimą, jog Baltijos šalys stoja į NATO, prieš tai nepasirašiusios Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties.
Lietuvos diplomatai savo ruožtu pažymi, kad Vilnius negali pasirašyti šios sutarties, nes ji dar neįsigaliojo ir kol kas yra uždara.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, rugsėjo pradžioje kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 57-oje sesijoje Niujorke, pareiškė, kad Lietuva prie adaptuotos Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties prisijungs po to, kai ji įsigalios.
1990 metais tuometinės Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (dabar - Organizacija, ESBO) iniciatyva pasirašyta ir 1999 metais atnaujinta sutartis nustato leistinų penkių įprastinės ginkluotės tipų - tankų, šarvuočių, artilerijos, kovinių lėktuvų ir sraigtasparnių - dislokavimo Europos regionuose skaičių, neviršijantį nustatytų ribų.
Iš maždaug 30 valstybių, pasirašiusių atnaujintą sutartį, ją ratifikavo tik dvi - Baltarusija ir Ukraina. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė ratifikuoti sutartį Valstybės Dūmai.
Lietuva prisijungti prie šios adaptuotos sutarties galės tik po to, kai ją ratifikuos visos ją pasirašiusios valstybės.
Šiemet Varšuvoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime Aljanso atstovai teigė nesiejantys šios gynybinės organizacijos plėtros su Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje apribojimo sutartimi.