Parag Khanna tvirtina, kad užtenka pervažiuoti Rusiją, kad pamatytum apgriautus miestus su nešildomų namų rajonais ir senėjančia visuomene, kurios vertė mažėja tolygiai jos nutolimui nuo sostinės. Kritiškiausia situacija yra susidariusi Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.
Gyventojai, visų pirma jaunimas, išvažiuoja į labiau gyventi tinkamas vietoves, o milžiniškas teritorijas užpildo kinai. Šaltojo karo metų pajuokavimas apie tai, kad „Kinijos – Suomijos pasienyje viskas ramu“ tampa kaip niekada artimas tikrovei.
Rusija neteko savo satelitų vakaruose jau prieš du dešimtmečius, ir Europa, apsimesdama, jog ją gąsdina valstybės naftos politika, superka šalies aktyvus. Kuo daugiau dujų Europa gauna iš Šiaurės Afrikos, o naftos – iš Azerbaidžano, tuo mažiau ji priklauso nuo Rusijos. Todėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas teikia paskolas, leidžiančias statyti privatų sektorių, kuris būtų alternatyvus valstybiniam, o Londonas ir Berlynas šiltai sutinka Rusijos milijardierius, leisdami jiems (pavyzdžiui Borisui Berezovskiui) atvirai kovoti prieš V. Putiną.
ES ir JAV finansuoja ir apmoko aktyvistus, vykdančius antirusišką propagandą visur, pradedant Baltarusija ir baigiant Uzbekistanu. Dar daugiau, kai kurie užsienio valdininkai tvirtina, kad aneksuoti Rusiją tikrai įmanoma, ir tai tėra laiko klausimas.