Kitos Seimo frakcijos - referendumo iniciatorė - LŠL, populistinė ūkininkų profsąjunga "Savigyna", dalis Valstiečių sąjungos, kuri irgi priklauso valdančiajai koalicijai, deputatų bei dešinioji organizacija "Įstatymas ir teisingumas" balsavo už referendumo surengimą.

Lenkijos politikams nerimą sukėlė nelaukta "Įstatymo ir teisingumo" frakcijos deputatų pozicija. Jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, kurio brolis dvynys Lechas neseniai buvo išrinktas Varšuvos meru, iš Seimo tribūnos pareiškė, jog "integracijos sąlygos, kurias išsikovojo derybininkai, yra tokios blogos, jog Lenkijai tapus ES nare smarkiai paaštrės socialinė krizė ir sustiprės radikaliosios jėgos".

"Tai gali grėsti demokratijai", - sakė J.Kaczynskis.

Šis perspėjimas pasirodė ypač užgaulus Pilietinės platformos lyderiams, kurie prieš savivaldos rinkimus buvo sudarę aljansą su partijos "Įstatymas ir teisingumas" atstovais. Jų nuomone toks staigus partnerės pažiūrų pasikeitimas gali gerokai pakenkti jų bendradarbiavimui.

Lenkijos apžvalgininkų nuomone, ši retorika rodo, kad "Įstatymas ir teisingumas" jau pradėjo ruoštis 2005 metų parlamento ir prezidento rinkimams ir taip mėgina į savo pusę patraukti radikalus.

Tuo tarpu LŠL iniciatyva šalies euraskeptikai paskelbė Laisvojo lenko deklaraciją, kuri skelbia būtinybę "apginti laisvą Lenkiją nuo ES okupacijos".

Šis dokumentas yra euraskeptikų atsakas į lenkų intelektualų Vavelio kreipimąsi, kuriame lenkai raginami paremti šalies eurointegraciją.

Šalies vadovams savo ruožtu nerimą kelia gandai dėl narystės ES datos atidėjimo iki 2004 metų vidurio.

Tiek Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis, tiek Lenkijos premjeras Leszekas Milleris trečiadienį pareiškė, jog Lenkija yra pasiryžusi įstoti į ES 2004 metų sausio 1 dieną.