1953 metų gegužės 29-ąją kartu su vedliu nepaliečiu (šerpu) Tenzingu Norgay'u 34 metų amžiaus E. Hillary pasiekė 8 tūkstančių 848 metrų aukščio "pasaulio stogą", kur iki tol nebuvo žengusi žmogaus koja.
Grįžęs į Everesto stovyklavietę jis kitam britų ekspedicijos nariui ištarė garsiuosius pasveikinimo žodžius: „Ką gi, George‘ai, mes įveikėme tą šmikį“ (angl. „Well, George, we've knocked the bastard off“)
Jų žygdarbis buvo skirtas Elizabeth II karūnavimui. Vėliau Anglijos karalienė įšventino didvyrį į riterius.
Nuo to laiko į aukščiausią pasaulio viršūnę įkopė daugiau kaip 1200 žmonių iš 64 pasaulio šalių.
1957-1958 metais E. Hillary kartu su britų keliautoju Vivianu Fuchsu vadovavo pirmajai ekspedicijai, kirtusiai Antarktidą. Jis taip pat buvo daugelio kitų reikšmingų ekspedicijų Himalajuose ir Antarktidoje vadovas.
1975 metais jo gyvenime įvyko tragedija - aviacijos katastrofoje žuvo žmona ir 15 metų duktė. Nedidelis lėktuvas skrido iš Nepalo sostinės Katmandu į rajoną, kur E. Hillary ketino atidaryti alpinistų mokyklą. Nelaimė nepalaužė E. Hillary, jis rado savyje jėgų ir pasinėrė į naujų alpinistų rengimą.
Net ir pastaraisiais metais, jau būdamas garbaus amžiaus, E. Hillary maždaug šešis mėnesius per metus praleisdavo kelionėse, kad pats patikrintų, kaip įvairiose šalyse realizuojami jo parengti projektai, ir papildytų savo įsteigtą fondą. Čia jam padėdavo sūnus Peteris, taip pat susižavėjęs alpinizmu.
Savo gyvenimą paskyrė Nepalo Khumbu regione gyvenančiai šerpų etninei bendruomenei. Jo ne pelno siekianti organizacija „Himalayan Trust“ padėjo statyti ligoninės, klinikas, tiltus, lauko aerodromus ir maždaug 30 mokyklų. 2003 m. jis tapo Nepalo garbės piliečiu.