Europos Komisija yra pasiūliusi visiems iš ar į sritį vykstantiems Rusijos piliečiams išdavinėti "palengvinto tranzito dokumentus", tačiau šis planas sukėlė audringus Maskvos protestus ir ji grasino boikotuoti lapkričio 11 dieną Kopenhagoje turintį įvykti viršūnių susitikimą, jei iki to laiko nebus rastas jai priimtinas kompromisas.
Tačiau, kaip rašo "Kommersant", Rusijos užsienio reikalų ministro I.Ivanovo derybos su ES "trejetu" parodė, kad "Maskvoje vis dėlto nugalėjo kitas požiūris".
Kaip rašo laikraštis, įvykęs susitikimas liudija, jog Rusija "nusprendė pamėginti siekti kompromiso, bet maksimaliai sau naudingomis sąlygomis". Dar vienas tokio ketinimo įrodymas - I.Ivanovo pareiškimas, kurį jis padarė jau pačioje susitikimo pradžioje, kad "viršūnių susitikimas Rusijai dalyvaujant įvyks lapkričio 11 dieną".
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas teigia, kad bevizis režimas su Europos Sąjunga (ES) tebėra strateginis Rusijos tikslas. "Šis tikslas užsibrėžtas, ir mes palaipsniui prie jo artėsime", - sakė I.Ivanovas penktadienį Maskvoje žurnalistams.
Ministras priminė, kad iniciatyvą įvesti bevizį režimą su ES iškėlė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. "ES partnerių reakcija buvo teigiama", - pažymėjo ministras ir pridūrė, jog prieš tai dar reikia sudaryti tam tikras sąlygas.
URM vadovas sakė, kad ir Europoje, ir Rusijoje labai aktuali neteisėtos migracijos problema, kova su organizuotu nusikalstamumu, todėl būtina kurti bendrą teisinį pagrindą."Bendra teisinė erdvė saugumo srityje, apie kurią mes kalbame, ir yra tie elementai, kurie leis įvesti bevizį režimą", - pabrėžė I.Ivanovas.
Po to, kai I.Ivanovas ir Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Melleris (Peras Stigas Mioleris) pasikeitė komplimentais, tapo aišku, kad "šalys neketina aštrinti santykių", rašo verslo laikraštis.
Komentuodamas susitikimo rezultatus, "Kommersant" pažymi, kad "jau šiandien aišku, jog Maskvai nepavyks pasiekti visko, ko ji nori. Užtat pavyks nesusipykti su ES". Nesutarimai dėl vizų režimo Kaliningrado sričiai gerokai apsunkino santykius tarp Briuselio ir Maskvos, kuri reikalauja išsaugoti bevizę erdvę.
Siekdama prisijungti prie Šengeno sutarties, Lietuva paskelbė nuo 2003 liepos 1 dienos įvesianti vizas Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais. Taip pat Lietuva 2003 metų sausio panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams.
Rusija neigiamai įvertino šiuos Lietuvos ketinimus ir pradėjo intensyvų diplomatinį spaudimą, jog būtų išsaugotas susisiekimas su Kaliningrado sritimi beviziais traukiniais.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija taip pat pasiūlė ES kartu su Rusija ir Lietuva ištirti be sustojimo vykstančių tranzitinių traukinių galimybę. Kai kurios ES Pietų regiono narės, įskaitant Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, paragino nedelsiant pradėti Rusijos bevizių tranzitinių traukinių eismo per Lietuvą projekto įgyvendinamumo tyrimą.
Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė pareiškė, jog tokią galimybę svarstys tik po įstojimo į ES ir tik gavusi bloko narių garantijas, jog ateityje tai nesutrukdys prisijungti prie Šengeno sutarties. Lietuva tikisi tapti pilnateise ES nare 2004 metais, o dar po kelių metų prisijungti prie Šengeno sutarties.