Drauge, pažymėjo ministras, "kol kas tebėra tam tikrų skirtingų nuomonių, bet mes tikimės, jog jeigu ši problema bus svarstoma taip konstruktyviai, mes galėsime pasiekti savitarpiškai priimtinus sprendimus, kuriuose būtų atsižvelgiama ir į Rusijos poziciją, ir į Europos Sąjungos įstatymus bei Lietuvos suverenumą".
I.Ivanovas pranešė, kad per derybas su ES "trejetu" šalys sutarė iki lapkritį Kopenhagoje įvyksiančio Rusijos ir ES šalių vadovų susitikimo aktyviai konsultuotis dėl viso komplekso klausimų, kaip užtikrinti Kaliningrado srities gyvybinę veiklą.
Į žurnalistų klausimą, ar yra rizikos, kad Rusijos prezidentas nevažiuos į Kopenhagos susitikimą, jeigu iki jo nebus išspęsta Kaliningrado problema, I.Ivanovas pabrėžė, jog ES "trejetas" atvyko į Maskvą, "kad kuo nuodugniau parengtų būsimą viršūnių susitikimą ir kad jis iš tikrųjų taptų svarbiu Rusijos ir Europos Sąjungos santykių etapu".
Pažymėjęs, jog santykiai su ES - vienas svarbiausių strateginių Rusijos užsienio politikos krypčių, I.Ivanovas pripažino, kad "šiame kelyje, savaime suprantama, gali iškilti problemų".
"Mes manome, kad šias problemas būtina spręsti partnerystės dvasia. Mes turime visą laiką eiti į priekį", - pabrėžė I.Ivanovas. Rusijos URM vadovas pareiškė įsitikinimą, kad Kopenhagos susitikimas "reikš kaip tik judėjimą į priekį".
Savo ruožtu Europos Sąjungoje pirmininkaujančios Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Melleris (Peras Stigas Mioleris), taip pat dalyvavęs spaudos konferencijoje, pažymėjo, jog dėl Kaliningrado ES "vadovaujasi tuo, kad visos šalys turi parodyti kuo daugiau lankstumo, sprendimai turi būti priimami bendradarbiavimo dvasia, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos interesus".
Derybose dalyvavęs ES užsienio politikos koordinatorius Javieras Solana (Chavjeras Solana) irgi pažymėjo, kad jeigu šalys parodys gerą valią derybose, tai jau greitai gali pavykti rasti problemos sprendimą.
"Pozicijos yra kur kas mažiau nutolusios, mes turime tęsti darbą, tačiau jis yra daugiau techninio, o ne politinio pobūdžio. Mums būtina susitarti dėl techninio šios problemos sprendimo mechanizmo", - sakė J.Solana žurnalistams.
Tuo tarpu Europos Komisijos atstovybės Maskvoje vadovas Richardas Wrightas (Ričardas Raitas), komentuodamas ketvirtadienį įvykusias I.Ivanovo ir ES atstovų derybas, dar kartą pabrėžė , kad Maskva ir Briuselis kol kas laikosi skirtingų pozicijų dėl Kaliningrado problemos.
R.Wrightas patvirtino, kad ES artimiausiu metu nesutiks su beviziu tranzitiniu geležinkelio susisiekimu tarp Kaliningrado ir likusios Rusijos dalies, kaip to reikalauja Maskva.
Vis dėlto jis sakė tikįs, kad kompromisinis šio klausimo sprendimo variantas gali būti surastas iki Rusijos ir ES šalių vadovų susitikimo lapkričio 11 dieną Kopenhagoje.
Laikraštyje "Nezavisimaja gazeta" ketvirtadienį išspausdintame interviu R.Wrightas, pažymėjęs, kad "bevizis tranzitinis susisiekimas geležinkeliu tarp Kaliningrado ir visos Rusijos, remiantis Europos Sąjungos Ministrų Tarybos sprendimu, dabar svarstomas drauge su Lietuvos valdžia, sakė, kad "iš esmės jau aišku, kad galutinis šio klausimo sprendimas turi būti priimtas, kai Lietuva įstos į Europos Sąjungą".
R.Wrightas sakė manąs, jog "šis klausimas bus aptariamas ir Europos Sąjungos šalių vadovų susitikime, kuris įvyks spalio 24-25 dienomis". EK atstovybės Maskvoje vadovas pabrėžė, jog šiame etape "turimas omenyje siūlymas parengti naują, labai paprastą dokumentą, kurį įvedus kur kas palengvėtų jūsų šalies piliečių kelionės tranzitu tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos".
Numatoma, sakė pareigūnas, kad šis dokumentas bus pridedamas prie Rusijos vidaus paso ir bus išduodamas "už labai nedidelį mokestį". Pasak EK atstovybės vadovo, vidaus pasai bus naudojami šiems tikslams per artimiausius dvejus metus, ir gauti tokį dokumentą bus galima greitai pagal sąrašus jūsų piliečių, reguliariai kertančių Rusijos ir Lietuvos sieną. "Bet, žinoma, galutinį sprendimą dėl to priims Lietuva", - pabrėžė jis.
"Mūsų prioritetas šiuo atveju yra, pirma, išsaugoti Lietuvos suverenumą, antra, išsaugoti Šengeno sistemos vientisumą", - pažymėjo R.Wrightas. Jis vylėsi, kad "ir Rusija žengs atsakomuosius žingsnius ieškodama savitarpiškai priimtino sprendimo". Vienas jų, R.Wrighto nuomone, - naujų Lietuvos konsulatų atidarymas Kaliningrado srities teritorijoje.
I Europos Sąjungos "trejeto" delegaciją įeina dabar pirmininkaujančios ES Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Molleris (Peras Stigas Mioleris), nuo kitų metų sausio 1 dienos pirmininkausiančios ES Graikijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Georgė Papandrėjas (George Papandreou), ES bendrosios užsienio politikos ir saugumo politikos kuratorius Javieras Solana (Chavjeras Solana) ir EK narys, atsakingas už užsienio ryšius, Chrisas Pattenas (Krisas Patenas).
Maskva būgštauja, kad Kaliningrado kaimynėms Lietuvai ir Lenkijai, kaip tikimasi, 2004 metais tapus ES narėmis, šis milijoną gyventojų turintis Rusijos eksklavas prie Baltijos jūros bus apsuptas šio bloko šalių ir atskirtas nuo likusios Rusijos.
Lietuva nuo kitų metų sausio ketina panaikinti vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 liepos 1 dienos vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją traukiniais bei automobiliais. Taip pat nuo 2003 metų sausio 1 dienos bus panaikinamos ligšiolinės vizų lengvatos kai kurioms Baltarusijos piliečių grupėms - pensininkams, pasienio rajonų gyventojams ir vežėjams.
Lietuva šių žingsnių imasi, kad galėtų ateityje prisijungti prie Šengeno sutarties. Rusija grasina boikotuoti lapkričio 11 dieną Kopenhagoje turintį įvykti Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimą, jei iki to laiko nebus rastas Maskvai priimtinas kompromisas dėl Kaliningrado srities problemos sprendimo.