V. Juščenkos ir opozicijos lyderės Julijos Timošenko bendrai surinktų balsų suma yra didesnė už V. Janukovičiaus. Tačiau jų nežymus pirmavimas rinkimuose sumažėjo ir V. Janukovičiaus partija išsiveržė į priekį. Gali būti, kad jis sudarys koaliciją su trimis nedidelėmis partijomis.
Kiek anksčiau pagrindinė Europos rinkimų stebėjimo institucija - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija - pareiškė, kad rinkimai atitiko tarptautinius standartus.
Kalbėdamas per televiziją V. Juščenka tvirtino, kad tie, kurie bandys suklastoti balsus, bus nubausti. "Esu susirūpinęs dėl pavėluotai pateiktų rytinių ir pietinių šalies regionų balsavimo rezultatų", - teigė jis.
Tačiau V. Janukovičius atsisako pripažinti pralaimėjimą rinkimuose. "Svarbus Ukrainos žmonių palaikymas suteikia Regionų partijai galimybę formuoti naują sėkmingą vyriausybę", - teigė V. Janukovičius.
Šie pirmalaikiai rinkimai - jau treti nacionaliniai rinkimai Ukrainoje per trejus metus. Jie buvo surengti siekiant rasti išeitį iš aklavietės, kurioje šalis atsidūrė dėl V. Juščenkos ir V. Janukovičiaus nepasidalijimo valdžia.
Ukrainos rinkimų komisija pareiškė, kad savo balsus atidavė vos kiek daugiau nei 60 proc. iš 37,5 mln. balso teisę turinčių šalies gyventojų. Komisijos teigimu, suskaičiavus 98.81 proc. balsų, rinkimuose pirmauja Regionų partija, surinkusi 34.26 proc. balsų.
J. Timošenko blokas užima antrą vietą su 30.79 proc. balsų, o trečią - V. Juščenkos partija, sulaukusi 14.24 proc. rinkėjų balsų.
Tai reiškia, kad susumavus "oranžinių partijų" balsus, ši koalicija turėtų labai trapią persvarą 450 narių šalies parlamente. Analitikų teigimu, tai gali sukelti šalyje dar didesnę krizę.
Derybos dėl valdžios prasidėjo
Ukrainoje dirbanti „Laisvės radijo“ žurnalistė Bohdana Kostjuk "Kauno dienai" sakė, kad politologai atkreipė dėmesį, kad šiųmetiniai parlamento rinkimai nustebino dėl neįprasto kai kurių šalies regionų pasirinkimo. Ukrainos specialistai stebėjosi, kad šalies rytinėje dalyje, kuri dažniausiai remdavo V.Janukovyčių partiją ir laikyta šios partijos įtakos sfera, šįkart balsuota labai neįprastai – dauguma rinkėjų pasisakė už Komunistų partiją.
Kiti „Kauno dienos“ kalbinti ekspertai pabrėžė, kad valdžios pasidalijimui didžiausios įtakos turės būtent Komunistų ir kitų mažųjų partijų balsai. Šie balsai jau vakar buvo vadinami „auksiniais“.
Politikai dar rinkimų išvakarėse pradėjo derybas dėl koalicijų. J.Tymošenko jau pareiškė vykdysianti vasario mėnesį su V.Juščenka pasirašytą susitarimą ir sudarysianti koaliciją su "Mūsų Ukraina". Prie jų dar gali prisijungi V.Lytvyno blokas. Pastarąjį judėjimą, kaip ir socialistus bei komunistus suvilioti taip pat bando ir Regionų partija.
Rusų politologai neatmeta galimybės, kad koalicija gali būti sudaryta ir tarp „Mūsų Ukrainos“ bei Regionų partijos.
Bet ukrainiečių apžvalgininkams šis scenarijus atrodo mažiausiai tikėtinas.
Rinkimai – demokratiški
Žurnalistė B.Kostjuk sakė, kad rinkimus stebėję Europos Sąjungos stebėtojai vakar popiet surengtoje spaudos konferencijoje išskyrė keletą ukrainietiškų rinkimų problemų.
Pasak konferencijoje dalyvavusios žurnalistės, nepriklausomi ekspertai nurodė, kad visumoje rinkimai atitiko demokratiškų rinkimų principą. Šiai nuomonei pritarė ir kiti stebėtojai.
Vis dėlto netrūko ir pastabų. „Kalbėta, kad pagrindinės problemos susijusios su asmenimis, į Ukrainą grįžusiais po rugpjūčio 11 dienos. Dalis jų nebuvo įtraukti į rinkimų sąrašus. Taip pat problemų iškilo su balsavusiais namuose – suabejota, ar visada čia balsavimas vyko skaidriai“, - pastebėjimais dalijosi „Kauno dienos“ pašnekovė.
Lietuvos ambasados Ukrainoje ministro patarėja Dalia Sukackienė „Kauno dienai“ teigė, kad nors per šiųmetinius rinkimus didelių pažeidimų neužfiksuota, bet balsų pirkimo atvejų vis tiek neišvengta.
„Buvo užfiksuota atvejų, kai rinkėjai mobiliuoju telefonu nufotografuodavo savo biuletenį, po to, kai atiduodavo balsą už tam tikrą partiją. Vėliau išsiaiškinta, kad už balsus jiems buvo mokami pinigai. Nustatyta, kad rinkėjams tokiu būdu už balsus atsidėkojo socialistai ir V.Lytvyno blokas“, - sakė diplomatė.
Pasak D.Sukackienės, šiemet būta nemažai atvejų, kai žmonės buvo neįtraukiami į rinkėjų sąrašus.„Tikriausiai taip įvyko, nes niekas neperžiūrėjo tų sąrašų. Daugumoje šalies regionų rinkimų komisijos vadovavo vadinamieji oranžiniai. Todėl Regionų partija čia randa įvairių pažeidimų, sako, kad čia bent po kelis antrininkus buvo surašyta į vieną sąrašą.
Nemalonus incidentas įvyko ir su Ukrainos ambasadoriumi Vokietijoje. Ambasadoriui iš Berlyno su šeima atvykus balsuoti, paaiškėjo, kad rinkimų sąraše įtrauktas tik pats ambasadorius – nei jo žmonos, nei dukros rinkimų sąraše nebuvo“, - kurioziškas situacijas prisiminė diplomatė.
Mirusiems – leido, gyviesiems – ne
D.Sukackienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiemet neapsieita ir be tragikomiškų situacijų. Mirę asmenys nebuvo išbraukti iš sąrašų, o kai kurie nauji rinkėjai į juos neįtraukti.
„Atsirado nauja kategorija rinkėjų, kurie nebuvo įtraukti į sąrašus – tai tie asmenys, kurie šiemet tapo pilnamečiai ir įgijo teisę balsuoti. Tačiau šiemet jų niekas neįtraukė į rinkimų sąrašus. Tuo metu kai kurie Anapilin išėjusieji nebuvo išbraukti iš sąrašų“, - tvirtino ji.
„Atsakomybė už tokią situaciją tikriausiai tenka žemiausiajai rinkimus organizuojančiai grandžiai – vadinamiesiems gyventojų komitetams, kurie pateikia savo miesto ir rajonų rinkimų sąrašus“, - aiškino diplomatė.
Jos tvirtinimu, kai kurios tradicijos Ukrainoje išlikusios dar nuo sovietinių laikų – šalyje veikia vadinamieji pasų stalai, kurie turi suregistruoti ir atnaujinti rinkėjų sąrašus. Tačiau po 2006-aisiais įvykusių rinkimų niekas šių rinkimų sąrašų neatnaujino.
Teismais dar negrasina
Nors prieš rinkimus baimintasi, kad Ukrainos teismai gali būti užversti partijų skundais, vakar po pietų kalbinta Lietuvos diplomatė tikino, kad partijos dar neskundė vienos kitų atsakingoms šalies institucijoms.
Tiesa, ji prisiminė, kad Socialistų partijos lyderis, buvęs parlamento pirmininkas, dar prieš rinkimus buvo pareiškęs, kad apskųs rinkimų rezultatus, kadangi rinkimai esą bus klastojami. D.Sukackienė tokį jo žingsnį įvertino kaip apsidraudimą nuo galimos nesėkmės - visos apklausos rodė, kad jo partija gali nepatekti į naują parlamentą, todėl politikas esą taip galėjo reabilituotis prieš rinkėjus.
Kiap jau minėta, prezidentas V.Juščenka vakar taip pat žadėjo kreiptis Generalinę prokuratūrą ir kitas tarnybas, nes kai kurios Rytinės Ukrainos sritys neatsiuntė galutinių rinkimų rezultatų.