„The International Herald Tribune“ teigia, kad neverta klausti, „kas neteko Ukrainos?“, kadangi pati formuluotė neteisinga. Laikraštis pastebi, kad rinkėjai ir vėl bus priversti rinktis iš senbuvių: prezidento Viktoro Juščenkos bloko, buvusios jo sąjungininkės Julijos Timošenkos bloko arba ministro pirmininko Viktoro Janukovičiaus Regionų partijos.
Politologas Samuelis Charapas mano, kad valdžią į savo rankas paims V. Janukovičius. Jis ragina neužsigalvoti apie galimą jo pergalę, o iš naujo išanalizuoti „oranžinę revoliuciją“ ir rinkėjų pasirinkimo motyvus. Jau dabar aišku, kad revoliuciją iniciavo ne J. Timošenko ar V. Juščenka, o paprasti ukrainiečiai, kuriems pabodo šalies stagnacija. Politikų kovos tebuvo antraeilis dalykas.
Kaip mano politologas, Vakarų atviras „oranžinių“ palaikymas ir džiūgavimai jų sėkme buvo klaida, kadangi jie ignoravo faktą, jog pietuose ir rytuose V. Janukovičius buvo labai populiarus – dabar tyrimai rodo, kad jo populiarumas aukštas visoje šalyje. Vakarams reikėjo laikytis atokiau, tačiau išreikšti solidarumą.
Dėl to klausimas „kas neteko Ukrainos?“ yra klaidingas. Reikėjo klausti, kodėl Vakarai vengė kitų „oranžinės revoliucijos“ herojų. „Atsakymas yra toks: mes nesuvokėme, kad politikų kovos tebuvo antraeilis dalykas, o tikroji revoliucija vyko visuomenėje ir visai kitoje aikštelėje“, - teigia politologas.
„Wall Street Journal“ taip pat teigia, kad šiandiena kovojantys politikai yra tie patys „oranžinės revoliucijos“ herojai. Tik nebėra tokios vilties, kuri prieš trejus metus buvo apėmusi visą šalį. Dabar šį jausmą pakeitė kitas – politiniai procesai yra beprasmiai.
Pasak analitikų, priešlaikiniai rinkimai greičiausiai neužbaigs politinių nesutarimų, tačiau jų baigtis neturėtų smarkiai keisti šalies ekonominio vystymosi.
V. Juščenkos noras Ukrainą priartinti prie Europos Sąjungos ir įvykdyti reformas susidūrė su sunkumais, kai pernai metais jo populiarumas staigiai krito. Tuo pasinaudojo V. Janukovičius, kuris tapo ministru pirmininku ir taip atėjo į valdžią. Nuo to laiko nei vienam nepavyko įgyvendinti savo šalies vystymosi vizijos.
Laikraštis neatmeta galimybės, kad reformatorių viltis galėtų įgyvendinti J. Timošenko – jeigu susijungtų su V. Juščenka ir vėl taptų ministre pirmininke.
Vokiečių laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ mano, kad nors rinkimų baigtį nuspėti sunku, Kijeve neatmetama galimybė, jog į valdžią gali ateiti „Mūsų Ukraina“ ir Regionų partijos „žydrųjų“ koalicija. Taip manoma, kadangi V. Juščenkos ir V. Janukovičiaus santykiai yra geresni nei jų partijų, o dviejų grupių ekonominės programos praktiškai vienodos: abi nori tęsti reformas ir privatizacijos procesą.
Kijeve seniai V. Janukovičiui neklijuojama „prorusiško“ politiko etiketė. Be to, beveik niekas neabejoja, kad jis irgi nori stabilios ir nepriklausomos Ukrainos. V. Juščenka kelis kartus pakartojo, kad „oranžinė-žydra“ koalicija gali būti svarbus instrumentas suartinant „provakarietišką“ vakarinę ir centrinę Ukrainą su į Rusiją žvelgiančiais Ukrainos rytais ir šiaure.
Nežiūrint to, Regionų partija priešrinkiminėje kompanijoje specialiai eskalavo šią temą: pavyzdžiui, ji reikalauja, kad rusų kalba būtų pripažinta valstybine, ir tvirtina, kad Ukrainai nereikia stoti į NATO.