Prieš tai V. Putinas A. Solženicyną apdovanojo Rusijos valstybine premija - aukščiausiu šalies apdovanojimu už pasiekimus kultūros srityje - ir perdavė ją N. Solženicynai. Pats rašytojas, kurį išgarsino knyga apie sovietinės sistemos nusikaltimus "Gulago salynas", padėkojo Rusijos prezidentui vaizdo laiške.
Tuomet laikraštis "Kommersant" rašė, kad buvęs disidentas "susitaikė su valdžia".
Iš pradžių gali pasirodyti keista, kad A. Solženicynas priėmė V. Putino skirtą apdovanojimą. Juk paskutinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo 1990 metais ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino 1998 metais jam skirtų apdovanojimų rašytojas atsisakė.
M. Gorbačiovo atveju A. Solženicynas apdovanojimo atsisakė, nes nenorėjo priimti apdovanojimo iš tuomet dar egzistavusios sovietinės valdžios, o iš B. Jelcino rankų - nes rašytojas jį laikė kaltu dėl Rusijos nuopuolio ir valstybinio turto išpardavimo oligarchams.
Buvusio disidento ir V. Putinio santykiai taip pat ne visuomet buvo geri. Pavyzdžiui, A. Solženicynas kritikavo V. Putiną už nepriklausomos televizijos NTV užgrobimą ir už Valstybinio aplinkos apsaugos komiteto panaikinimą. Be to, jis buvo nepatenkinta tuo, kad Rusijos himnu tapo pakeistas Sovietų Sąjungos himnas.
Kita vertus, A. Solženicynas priėmė Kremliaus pasiūlymą nemokamai naudotis valstybiniu vasarnamiu. Rašytojas gynė V. Putino vykdomą karą Čečėnijoje 2001 metų gegužę ir pasisakė už mirties bausmę čečėnams separatistams.
Neseniai savaitraščiui "Spiegel" duotame interviu A. Solženicynas pagyrė Rusijos prezidentą už tai, kad šis išsaugojo Rusijos "integralumą" ir prisidėjo prie šalies "lėto ir nuoseklaus atsigavimo".
Kremliaus kritikas Vladimiras Pribylovskis teisina rašytoją tuo, kad šis ne taip gerai informuotas apie Rusijoje vykstančius procesus kaip anksčiau. Tuo tarpu V. Putino biografės Lilijos Ševcovos "palankus" A. Solženicyno požiūris į V. Putiną nestebina. "A. Solženicynas visuomet buvo prieš komunistus, tačiau niekada prieš demokratus", - sakė ji.
Nobelio premijos laureatas - ne vienintelis garsus rusas, remiantis V. Putiną, kuris stebina Vakarus. Prieš kelias dienas "perestroikos" ideologas M. Gorbačiovas papasakojo apie savo teigiamą požiūrį į Rusijos prezidentą.
Anot jo, V. Putinas gerbia Rusijos Konstituciją ir stato "naują šalį". Vakarų kritiką V. Putino atžvilgiu M. Gorbačiovas vertina kaip mėginimą sutrukdyti "Rusijai atsikelti ir vėl tapti didžia šalimi".
Anksčiau M. Gorbačiovas leisdavo sau bent jau netiesiogiai kritikuoti Kremlių. Dar 2005 metais M. Gorbačiovas sakė, kad "autoritarinės tendencijos Rusijoje jam kelia nerimą". Tačiau jau po metų jis pripažino V. Putino "istorinius nuopelnus siekiant kovoti su chaosu, nestabilumu ir galimu šalies griovimu". Nuo tada retorinė M. Gorbačiovo parama V. Putinui tik auga. Dabar opozicijos demonstracijas jis vadina mėginimais destabilizuoti šalį.
M. Gorbačiovas, pirmiausia Vokietijoje, laikomas tikru demokratu, o Rusijoje jo memuarai ir išslaptinti dokumentai šiek tiek pakeitė šį jo įvaizdį. Jis politinę konkurenciją leido tik tuomet, kai jau nebeturėjo jėgų jai priešintis. V. Putinas didžiąją dalį šios jėgos sugrąžino.
M. Gorbačiovas buvo prieštaringai vertinamas jau tada, kai dar buvo valdžioje. Tokia figūra jis išlieka ir dabar. Girdamas V. Putiną M. Gorbačiovas tuo pat metu padeda ir "Naujajam laikraščiui" - drąsiausiam opoziciniam leidiniui, reguliariai jį finansuodamas, kad laikraštis gyvuotų. 2006 metais M. Gorbačiovas ir milijardierius Aleksandras Lebedevas tapo stambiais laikraščio akcininkais.
Tarp M. Gorbačiovo projektų yra ir "Žaliasis kryžius" - projektas, skirtas cheminio ginklo naikinimui, vaikų onkologijos klinika, pavadinta jo velionės žmonos Raisos vardu, taip pat M. Gorbačiovo fondas. Jis yra atsakingas už savo darbuotojus ir vienaip ar kitaip yra priverstas suktis. Jei M. Gorbačiovas atvirai kritikuos V. Putiną, jis nespės ir mirktelėti, kaip iš jo bus atimtas pastatas, kuriame yra įsikūręs jo fondas, mano V. Pribylovskis.