Jis tikino, kad G.W.Busho administracija vis tiek siųstų karius į Iraką, jei viską galėtų pakartoti iš naujo, net žinodama tai, ką žino dabar, taip pat ir tą faktą, kad jau žuvo daugiau nei 3 tūkst. JAV karių.
"Esu tvirtai įsitikinęs, jos sprendimai dėl Irako ir Afganistano buvo visiškai pamatuoti bendros strategijos prasme", - pareiškė jis.
Tačiau D. Cheney 2005 metų gegužės situaciją Irake vertina kitaip. Tada jis teigė: "Manau, kad sukilimas merdi". Nuo tada nesiliaujančios nuolatinės atakos Irake atvedė šalį prie pilietinio karo slenksčio.
Už slapukavimą ir retą klaidų pripažinimą viešai žinomas D. Cheney antradienį pareiškė: "Mano skaičiavimai tuo metu, pasirodo, buvo neteisingi. Tačiau jie buvo padaryti remiantis faktu, kad Irakas buvo trijų rinkimų sūkuryje, kurių metu turėjo būti išrinkta laikinoji vyriausybė, ratifikuota konstitucija ir tada išrinkta nuolatinė vyriausybė, ir šis procesas buvo gana sėkmingas. Jau buvome apsupę Saddamą Husseiną".
"Maniau, jog buvo daug požymių, kurie pakirs sukilimą ir jis pradės blėsti. Tačiau tai aiškiai neįvyko. Manau, jog sukilimas galiausiai net sustiprėjo", - sakė jis.
D. Cheney pažymėjo, jog jo komentarai buvo išsakyti prieš "Al Qaeda" grupuotės Irake atakų suaktyvėjimą ir dar prieš šiitų mečetės susprogdinimą 2006 metais, o tai įžiebė sektantų žudynių bangą.