Didžioji Britanija ir Rusija nebuvo iš šalių išsiuntusi viena kitos diplomatų nuo 1996 metais vykusio ginčo dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Sekmadienį britų užsienio reikalų sekretorius A. Litvinenkos nužudymą pavadino "labai rimtu nusikaltimu" ir teigė, kad dėl to " būtinai turi būti vykdomas" teisinis procesas.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija atsisakė atmesti galimybę iš šalies išsiųsti 66 diplomatus, akredituotus Rusijos ambasadoje ir konsulate Londone.
Jei D.Milibandas imsis žadėtų veiksmų, beveik nekyla abejonių, kad Vladimiro Putino vyriausybė atsakys, iš Rusijos išsiųsdama britų diplomatus. Tačiau kyla klausimas, ar Rusijos prezidentas nesiims griežtesnių priemonių prieš britų veiksmus ir nedarys spaudimo britų komerciniams interesams Maskvoje.
Maskva išsiuntimą vadina "rusofobija"
Planuojamą Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Didžiosios Britanijos Maskva pavadino "rusofobija". Diplomatus ketinama išsiųsti dėl Rusijos atsisakymo išduoti pagrindinį įtariamąjį buvusio saugumo pareigūno Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Davido Milibando paskelbtą sprendimą pavadino "kruopščiai paruoštu veiksmu", kuris padarys rimtą žalą šalių tarpusavio santykiams. Ministerijos atstovas spaudai Michailas Kamininas taip pat teigė, jog Rusija yra pasiruošusi bendradarbiauti su Didžiąja Britanija tiriant A. Litvininkos nužudymo bylą.
Andrejus Lugovojus Londone buvo susitikęs su A. Litvinenka jo nužudymo dieną ir laikomas pagrindiniu įtariamuoju byloje. Jis žurnalistams teigė, jog Londono sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus yra aiškus bandymas politizuoti bylą.
"Šie sprendimai rodo, jog A. Litvininkos byla buvo politiškai motyvuota nuo pat pradžios, - sakė A. Lugovojus ir dar kartą pabrėžė esąs nekaltas. - Niekas nepakvietė manęs į Didžiąją Britaniją, kaltinimai buvo pateikti man nedalyvaujant tyrime, niekas nesuteikė man galimybės apsiginti".
Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos prokurorai teigė gavę Rusijos oficialų atsisakymą dėl A. Lugovojaus išdavimo. Atsakyme cituojama Rusijos Konstitucija, kurioje teigiama, jog šalies piliečiai negali būti perduodami kitoms šalims. Rusai pasiūlė A. Lugovojų teisti Rusijoje, jei Didžioji Britanija pateiks pakankamai įrodymų. Tačiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas pareiškė, jog šalies teisėsaugos tarnybos negali būti tikros, kad Rusijoje teismas bus nešališkas.
M. Kamininas teigė: "Susidaro įspūdis, jog Didžiosios Britanijos valdžia bando pateisinti atsisakymą bendradarbiauti su Rusijos pareigūnais ir išduoti Achmedą Zakajevą bei Borisą Berezovskį, prieš kuriuos esame surinkę nenuginčijamų terorizmo įrodymų".
Blogai pasijuto po susitikimo
A.Litvinenka mirė Londono ligoninėje dėl apnuodijimo radioaktyviuoju izotopu polonis 210. Prieš mirtį jis pareiškė, kad dėl jo apnuodijimo kaltas Rusijos prezidentas V. Putinas.
Buvęs Rusijos slaptasis agentas teigė pasijutęs blogai po susitikimo su A. Lugovojumi ir verslo partneriu Dmitrijumi Kovtunu viename Londono viešbučių.
Viešbučio restorane dirbęs padavėjas britų žiniasklaidai sekmadienį teigė manąs, kad nuodai buvo supilti į puodelį žaliosios arbatos. Norberto Andrade "Sunday Telegraph" pasakojo, kad nuimdamas nuo stalo indus jis pastebėjo, jog arbata puodelyje buvo geltonesnė nei paprastai ir atrodė "tirštesnė".
Polonio 210 pėdsakų buvo rasta įvairiose Londono vietovėse, tarp jų - trijuose viešbučiuose, dviejuose lėktuvuose ir biure.
Rusija praeitą savaitę britų pareigūnams atsisakė išduoti A.Lugovojų, o Londono tyrėjai savo ruožtu neigiamai priėmė Maskvos pasiūlymą jį teisti Rusijoje.