Rusija imituoja Stalino laikų archyvų atvėrimą

Pranešimas, jog bus galima susipažinti su Josifo Stalino laikų archyvais, turėjo nudžiuginti sovietų aukų šeimas ir istorikus, kurie iki šiol nori išsiaiškinti viską apie šį tamsų istorijos puslapį – gulagus, kolektyvizaciją, koncentracijos stovyklas, kuriose 1929–1953 m. mirė nuo 18 mln. iki 20 mln. žmonių. Tačiau šis pranešimas nieko per daug nenudžiugino, rašo prancūzų dienraštis „Le Monde“.

„Visi tie, kurie vis dar jaučia poreikį, galės kreiptis į archyvus. Jiems užteks parašyti laišką, nurodyti norimų dokumentų sąrašą ir kokiu tikslu nori juos pamatyti“, – sako Rusijos federalinės saugumo tarnybos darbuotojas Vasilijus Kristoforovas, atsakingas už archyvo fondus.

Tačiau stalinistinių dokumentų gavimo procedūra – biurokratinė ir lėta. Praktiškai tik aukų artimieji, kurie įrodys giminystę, galės pasiekti dokumentus. Tačiau daug šeimų, pavargusių kovoti dėl savo artimųjų reabilitavimo, prarado kantrybę ir viltį.

Daugelis neketina net mėginti, bijodami, kad norimų dokumentų neišduos archyvo darbuotojai, motyvuodami valstybės paslaptimi. Be to, negali būti išduodama medžiaga apie taip vadinamus „informatorius“, kurie įskųsdavo savo kaimynus arba kitaip įvardindavo „liaudies priešus“.

Istorikai archyvo dokumentus galės gauti tik pateikę notariškai patvirtintą komunizmo aukų artimųjų sutikimą. Manoma, kad tai labai apsunkins istorikų norus dar geriau pažinti vieną tamsiausių Sovietų Sąjungos periodų.

„Iš pačių aukščiausių valdžios sluoksnių mes jaučiame, jog siekiama sudaryti atmosferą, kad niekas net nenorėtų atsiversti tų archyvų, domėtis praeitimi. Nieko keisto, kad žmonėms bus atsisakyti išduoti kai kuriuos dokumentus“, – apgailestavo asociacijos, kuri kovoja už komunizmo aukų reabilitavimą, atstovas Nikita Petrovas.