Pasyvia stebėtoja neketina likti ir mūsų šalis.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad Lietuva pasirengusi reaguoti į išorines grėsmes ir modernizuoti įrangą, būtiną joms atremti.
Išbandytos raketos - į Europos Rytus
JAV sprendimas dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinės gynybos sistemos elementus ir agresyvus Rusijos atsakas - raketų bandymai ir grasinimas jas dislokuoti prie NATO šalių sienų, vakar tapo viena svarbiausių G-8 šalių lyderių susitikimo temų.
Praėjusią savaitę Rusija surengė eilinius naujos strateginės balistinės raketos su daugybe skylančių galvučių, taip pat naujos sparnuotosios “Iskander” komplekso raketos bandymus. Tokios raketos įveikia moderniausias NATO gynybos sistemas.
Didžiosios Britanijos karo ekspertai turi duomenų, kad Rusija Kaliningrade ketina dislokuoti raketas “Iskander”. Tada amerikiečių priešraketinės šachtos atsidurtų zonoje, kurią šios raketos gali pasiekti ir kiltų tiesioginė grėsmė Lietuvai bei Lenkijai.
Prognozuojama, kad, jei JAV ir Rusijai nepavyks rasti kompromiso, Maskva modernizuos savo branduolinį arsenalą: ant mobilių paleidimo įrenginių atsidurs daugiau raketų, o povandeniniai atominiai laivai persikels arčiau Šiaurės ašigalio, kur juos sudėtingiau aptikti.
Milžiniška ginkluotė
Kaliningrade ir iki šiol buvo dislokuota milžiniški kiekiai karinės technikos. Rusija nereaguodavo į NATO ir kai kurių Europos Sąjungos šalių raginimus demilitarizuoti regioną. Iki šiol ji pabrėždavo draugiškus santykius su NATO, tačiau Kaliningrado srityje ir toliau telkta karinė technika. Esant reikalui, jos pakaktų, kad būtų kontroliuojamos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos teritorijos.
Prieš kelerius metus apie galimybę Lietuvą užimti per 15 minučių yra viešai kalbėję ir aukšti Rusijos kariuomenės karininkai.
Pateikiami skirtingi duomenys apie Kaliningrado srityje sutelktą karinę techniką, tačiau visi sutaria, kad ginkluotės mastai - milžiniški.
Kaliningrado srityje dislokuotame Baltijos laivyne tarnauja apie 10 tūkst. karių, turima apie 90 laivų. Lietuvos kaimynystėje dirba 25 tūkst. armijos ir kitų ginkluotų struktūrų personalo, sutelkta tūkstančiai šarvuotos technikos, šimtai tūkstančių tonų ginklų. Ginkluotė nuolat auga.
Ar yra atominis užtaisas?
Prieš kelerius metus Rusija į Kaliningradą perkėlė dalį atominio ginklo arsenalo. Įtakingas JAV dienraštis “Washington Times”, remdamasis JAV slaptąja tarnyba, buvo paskelbęs pranešimų apie tai, kad Rusija - pirmą kartą nuo šaltojo karo pabaigos - vėl dislokavo atominį ginklą su Lietuva ir Lenkija besiribojančioje teritorijoje.
Koviniai užtaisai, pasak laikraščio, krizės atveju turėjo būti sumontuoti ant trumpojo nuotolio raketų “Točka”. Rusijos armija jau kelerius metus bando šio tipo raketas, kurios gali nuskrieti iki 70 kilometrų.
Tačiau vėliau Europos Sąjungos ir NATO pareigūnai gavo Rusijos politinės vadovybės užtikrinimą, kad anklave nėra taktinio branduolinio ginklo. Rusija kategoriškai paneigė pranešimus, kad Jungtinių Valstijų žvalgybos palydovai nustatė tikslias Rusijos branduolinio ginklo laikymo vietas Kaliningrado srityje.
Tačiau Lietuvos politikai iki šiol nėra linkę tikėti oficialiais Rusijos pareigūnų pranešimais ir tokią savo poziciją grindžia nuolatiniu kaimyninės šalies pareigūnų noru meluoti ar nuslėpti tiesą.
Rusija branduolinį ginklą rengiasi telkti ir prie vakarinių sienų. Prieš keliolika mėnesių duota garantija branduoline ginkluote nuo užpuolikų ginti Baltarusiją. Apie gautą pažadą yra užsiminęs Aleksandras Lukašenka. Tačiau pastaruoju metu, kilus konfliktui dėl dujų ir naftos kainų, Maskvos ir Minsko santykiai atšalo.
Nepaisant to, Rusija rūpinasi ne tik Kaliningrado, bet ir Baltarusijos kariniu pajėgumu, kuris pastaraisiais metais didinamas iki šiol neregėtais mastais. Ekspertai prognozuoja, kad Baltarusijos ginkluotė, tenkanti vienam gyventojui, taps viena didžiausių Europoje.
Neprognozuojama ir šalis, ir ginklai
Paaštrėję Maskvos ir Vašingtono santykiai, anot “Kauno dieną” konsultavusių ekspertų, Rusiją padarė neprognozuojama valstybe. Esą dabar niekas negali būti tikras, kad Rusija savo karinio pajėgumo nepanaudos prieš kaimynes Rytų Europoje.
“Manau, kad Kremlius pasvertų tokio sprendimo padarinius. Rusija nėra pajėgi įveikti NATO”, - buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis mano, kad didžiosios kaimynės kariuomenės perdislokavimas labiau politinis, bet ne karinis veiksmas. Esą agresyviai Rusijos diplomatijai įtaką gali daryti ir artėjantys prezidento rinkimai.
Didžioji dalis Kaliningrade dislokuotos ginkluotės - beviltiškai pasenusi, netinkanti naudoti per karines operacijas ar net per pratybas.
Sausumos pajėgų gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas Aleksandras Morozovas yra pareiškęs, kad ypač didelį susirūpinimą kelia sraigtasparniai. “Tik maždaug trys procentai mūsų sraigtasparnių yra šiuolaikiški, o 60 proc. likusiųjų yra išėję iš rikiuotės”, - teigė A.Morozovas.
Kai kuri karinė technika Kaliningrade užsilikusi nuo II pasaulinio karo. Esą Rusija nori Vokietijos ir Europos Sąjungos finansinės pagalbos likviduojant šaudmenis ir sprogmenis, kurie Kaliningrado srities teritorijoje saugomi nuo penktojo dešimtmečio. Teigiama, kad 650 tūkstančių tonų šaudmenų likvidavimas atsieitų apie pusę milijardo eurų.
NATO vadina priešininku
Neigiamai Rusijos siekį dar labiau militarizuoti Kaliningrado sritį vertina visos NATO šalys. “Kad ir ką Rusija kalbėtų apie santykius su NATO, tačiau iš esmės Šiaurės Atlanto aljansą laiko savo priešininku, todėl Kaliningrado srities ginkluotės stiprinimas yra konfrontacinis elementas”, - užsienio spaudai kalbėjo aukšti NATO pareigūnai.
Tai tik dar kartą patvirtino kilę nesutarimai dėl priešraketinio skydo įrengimo Europoje. Rusijos grasinimus nutaikyti raketas į Europą, jei JAV čia dislokuos priešraketinės gynybos sistemas, NATO vertina kaip “nenaudingus ir nepageidaujamus”.
“Kiek žinau, vienintelė šalis, kuri spekuliuoja teiginiais, kad ketina raketomis nusitaikyti į Europą, yra Rusijos Federacija” , - sakė NATO atstovas spaudai Džeimsas Apathurai.
Modernizuos gynybinius įrenginius
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad Lietuva adekvačiai reaguos į Rusijos veiksmus. “Ir iki šiol Kaliningrade buvo visokių raketų. Skydas nėra nukreiptas prieš Rusiją, - akcentavo J.Olekas. - Kaip ir iki šiol, modernizuosime savo karinius pajėgumus. Kolektyvinė NATO gynyba užtikrina Lietuvos saugumą.”
Krašto apsaugos ministrui abejonių kelia kai kurie Rusijos veiksmai. “Dar tik vyksta derybos, o rusai jau perkelia armiją. Susidaro įspūdis, kad prisidengdama tariamomis grėsmėmis įgyvendina seniai suplanuotą karinių pajėgų pergrupavimą”, - vertino J.Olekas.
Lietuvos ir Rusijos santykiai laikomi draugiškais. Lietuva ir toliau ketina akcentuoti partnerystės svarbą ir neketina pasiduoti didžiosios kaimynės provokacijoms. Iki šiol nei NATO, nei Europos Sąjungos pareigūnai nebuvo linkę kreipti dėmesio į Baltijos šalių ir Lenkijos raginimus spausti Rusiją, kad būtų demilitarizuota Kaliningrado sritis.
Rusijos tonas nėra vienodas. Kartais ji linkusi daryti kompromisus, kartais kalba agresyviai. Nei NATO, nei Europos Sąjunga šiuo klausimu neturi vieningos pozicijos.
Tuo tarpu Lietuvos politikai įsitikinę, kad Rusijai išvedus karines pajėgas iš Kaliningrado, kurį supa vien draugiškos valstybės, ši sritis suklestėtų.