Konferencijos metu A.Lugovojus Britanijos specialiosioms tarnyboms ir B.Berezovskiui metė tokius pat kaltinimus, kokius A.Litvinenko prieš mirtį išsakė V.Putino ir Rusijos specialiųjų tarnybų atžvilgiu, t.y. apkaltino nunuodijus jį (A.Litvinenko) radioaktyviuoju polonijumi 210.
Tokius A.Lugovojaus kaltinimus B.Berezovskis sukritikavo teigdamas, jog „viskas, ką teigia A.Lugovojus įrodo, jog jis veikia pagal Kremliaus instrukcijas“. Britanijos valdžia tiksliai žino, kas yra MI-6 agentais Britanijoje, ir kad aš nesu vienas iš jų“.
Italų dienraštis „La Stampa“ stebisi: A.Lugovojus ne tik nesiruošia vykti į Londoną, bet dar ir pasakoja istorijas apie šnipus, kuriose žudikas tampa auka. Pasak dienraščio, vakar vykusios spaudos konferencijos, kurią stebėjo daugybė žmonių, metu A.Lugovojus tvirtino, jog A.Litvinenko ir B.Berezovskis buvo MI-6 agentais, kurie verbavo jį (Lugovojų) tam, kad gautų V.Putiną kompromituojančios informacijos.
Radioaktyvusis polonijus, kurio dalelių rasta visame Londone ir lėktuvuose, kuriais skrido žudikas, neabejotinai buvo atgabentas A.Lugovojaus? „Aš specialiai save nuodijau“, - ironizavo kaltinamasis, - „taip jau išeina, kad aš atvežiau polonį tuo metu, kai skridau į Londoną kartu su žmona ir sūnumi. Negi jums atrodo, kad aš esu toks monstras?“ Buvusio agento žodžiais, A.Litvinenką pašalino britai, nes juo „nusivylė“ ir dėl to, kad „jis tapo nekontroliuojamas“. „Jis nebuvo mano priešas. Aš prie jo mirties neprisidėjau. Jo nunuodijimas negalėjo įvykti be Britanijos slaptųjų tarnybų žinios ir palaiminimo“.
Į šiuos rimtus kaltinimus Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerija sureagavo kvietimu nedaryti „kriminalinės bylos“ istorija apie šnipus. Skotland Jardas tuo tarpu gali išduoti antrą pareikalavimą ekstradicijai, šį kartą Dmitrijaus Kovtuno, Lugovojaus draugo ir kolegos, kuris buvo su juo Londone bei taip pat apsinuodijo polinijumi, teigia italų dienraštis „La Stampa“.
Vokietijos „Die Welt“ praneša tokias Lugovojaus spaudos konferencijos detales:
Dėl buvusio kolegos mirties A.Lugovojus su įsitikinimu pareiškė, kad nei jis, nei Kovtunas Litvinenko nežudė. Dėl nužudymo jis pateikė tris versijas. Pirmoji versija, jog žudikas yra Berezovskis, nes paties Berezovskio žodžiai, Litvinenko disponavo jį kompromituojančia informacija. Antroji versija, kad Litvinenko pašalino MI-6, kadangi jų agentas tapo nekontroliuojamas. Ir pagaliau trečioji versija apie tai, kad kaltas anoniminis asmuo, kad Litvinenko bendradarbiavo su Ispanijos policija rusų mafijos veiklos tyrime.
Lugovojus mano, jog jis ir Kovtunas tapo aukomis, kurių britų prokuratūra taip ir neapkausė. „Mes ne kaltinamieji ir net ne liudininkai. Mes – aukos!“ – pasiskundė Lugovojus. Pasak jo, jis kilęs iš karininkų šeimos, baigė karinę mokyklą ir vis dar jaučiasi priklausantis šiam pasauliui. Ir būtent dėl to jis jis padarys viską, kad Londone susigrąžintų savo munduro garbę. Jis „didžiuojasi“, kad dešimtmečiai, kuomet Rusijos nepaisyta, jau praeityje.
Smulkiau apie Lugovojaus suformuluotas versijas rašo britų dienraštis „The Times“. Pasak dienraščio, Lugovojaus tipo žmonėms tamsios šnipų sąmokslo teorijos tampa tiesiog preke.
Kitame „The Times“ straipsnyje „Žinoma tai padarė rusai – jie juk, kaip bebūtų, yra specialistai“ rašoma apie vakarykščias ir nūdienos Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos metodus.
Yra daug priežasčių abejoti tuo, ką vakar pareiškė Lugovojus. Primenama, kad Lugovojus pareiškė, jog Litivnenką nužudė britų slaptosios tarnybos.
Pasak „The Times“, tiesa ta, kad nors mes, t.y. Vakarai, ir laimėjome Šaltąjį karą, tačiau žvalgybos srityje užimame antrąją vietą, stipriai atsilikdami nuo lyderio. Litvinenko atvejis – neparankaus žmogaus pašalinimas, kurį įvykdė rusų agentai užsienio valstybės teritorijoje – liūdnas priminimas apie tai, kokios nelygios jėgos buvo žvalgybos srityje Šaltojo karo metu.
Taip, rusams nepasisekė užtikrinti traukinių judėjimo pagal grafiką ir derliaus augimo Moldovoje, tačiau pasiklausymo, „blakių“ naudojimo, šantažo, papirkinėjimo būdu jie prasiskverbė į pačias slapčiausias Vakarų tarnybas.
„Mes jiems atskleidėm savo atomines paslaptis, kad jis galėtų sukurtį ginklus, gelbėsiančius jų režimą mažiausiai 40-čiai metų. Jie, kaip atsaką mums, Jungtinėse Tautose skaitė notacijas apie laisvę“,- rašo „The Times“.
Lugovojaus ir Litvinenko istorija atksleidžia mums faktą, kad per 16 metų nuo Šaltojo karo pabaigos jėgų disbalansas taip ir neišnyko. Paradoksalu, tačiau mes esame savo pačių laisvės, kurią jie eskaluoja aukomis. Paradoksalu, tačiau jų padėtis saugi būtent dėka jų manijos sekti ir nepasitikėti.
Galbūt mums nereikia bijoti „branduolinės žiemos“ – blogiausiu atveju, jeigu ji ir ateis, tai ne iš Uralo. Tačiau dabar Rusija įsidrąsino, ir tai baugina. Vakarai leido Maskvai įgauti pakankamai pasitikėjimo, kuris mainais leistų kritikuoti jų (Vakarų) režimą Londone, daryti kibernetines atakas Estijoje, bauginti čekus ir lenkus, kad jie nedrįstų į savo šalis įsileisti JAV gynybines sistemas, griežčiau kontroliuoti naftos ir dujų tiekimą Europoje.
Pasak dienraščio „The Times“, Britanijai reikia taip pat įgauti drąsos, galbūt ne laimėti žvalgybinį karą, tačiau turėti to tvirtumo, kurį turėjo Šaltojo karo metu.