Vykdydamos ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitais metais Lietuva ir Lenkija pradės reikalauti vizų iš Kaliningrado srities gyventojų, vykstančių per šias teritorijas. Lietuva ir Lenkija tikisi tapti visateisėmis ES narėmis 2004 metais.
Maskva suaktyvino politinį spaudimą, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę, nors Briuselis tokią galimybę griežtai atmeta, nes baiminasi nelegalų ir organizuotų nusikaltėlių antplūdžio iš Kaliningrado į ES, jeigu sienos su juo nebus griežtai kontroliuojamos.
Vokietijos prezidentas pabrėžė kol kas nežinąs, koks bus priimtas sprendimas. "Negaliu pasakyti daugiau nieko konkretaus, nes nežinau, koks bus sprendimas", - sakė jis.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį po susitikimo su J.Rau sakė, kad Kaliningrado problema vis dar yra svarbiausia kliūtis Maskvos ir ES santykiuose, tačiau dar kartą išreiškė viltį, kad nesutarimus pavyks išspręsti.
"Galima rasti sprendimą, kuris atitiktų ir Rusijos, ir ES interesus", - trečiadienį sakė J.Rau. Vokietijos prezidentas taip pat džiaugėsi gerais Maskvos ir Berlyno santykiais bei sakė, jog abi šalys neturi kito pasirinkimo, tik toliau gerinti tuos santykius, kurie susiklostė po komunizmo žlugimo.
Pirmadienį vėlai vakare į Maskvą su trijų dienų valstybiniu vizitu atvykęs J.Rau antradienį vedė derybas su V.Putinu, o trečiadienį vyks į istorinį Novgorodo miestą, esantį už 550 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Į Vokietiją J.Rau grįš ketvirtadienį.
Europos Sąjunga (ES) kol kas neatsakė į Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymus, kaip išspręsti Kaliningrado problemą. "Briuselis tik pareiškė esąs pasirengęs juos svarstyti", - sakė trečiadienį specialusis Rusijos prezidento atstovas Kaliningrado srities problemoms spręsti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtrą, Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Dmitrijus Rogozinas.
D.Rogozinas trečiadienio rytą sugrįžo iš Briuselio po konsultacijų su Europos Komisijos (EK) nariais Chrisu Pattenu (Krisu Patenu) ir Guenteriu Verheuenu (Giunteriu Ferhoigenu).
Prezidento specialusis atstovas paneigė kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusius pranešimus neva pasiekti su ES susitarimai, kaip organizuoti tranzitą tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos regionų.
"Deja, aiškaus atsakymo, išskyrus pripažinimus, kad mūsų siūlymai konstruktyvūs, nėra", - sakė D.Rogozinas. Jis vylėsi, jog iki rugsėjo 18 dienos, kaip anksčiau susitarta, ES apsispręs dėl Kaliningrado problemos ir pareikš savo nuomonę dėl Rusijos siūlymų.
"Priešingu atveju aš mėginsiu įtikinti prezidentą nevažiuoti į Rusijos ir Europos Sąjungos susitikimą Kopenhagoje, kuris numatytas lapkričio 11 dieną", - pareiškė D.Rogozinas. Per susitikimą trečiadienį Maskvoje su užsienio žurnalistais jis papasakojo apie savo derybas Briuselyje.
"Mums sakoma: "Kaliningrado problemos sprendimas neturi paliesti Lietuvos ir Lenkijos suvereniteto". Mes savo ruožtu siūlome: "Pasikvieskime jas dalyvauti mūsų konsultacijose". Mums atsakoma: "Ne. Šios šalys jau perdavė dalį savo suvereniteto - stodamos į Europos Sąjungą - ir viskas bus sprendžiama Briuselyje", - išdėstė D.Rogozinas įvykusio dialogo esmę.
Tačiau, teigia jis, "jeigu mums tiesiog bus pasakyta: susitarkite su Lenkija ir Lietuva, kaip organizuoti tranzitą, mes susitarsime dėl to jau rytoj".
Rusijos siūlymai, kaip išspręsti Kaliningrado problemą - tai "didžiulis Rusijos pateiktas kompromisas - mes priimsime rimtus politinius ir finansinius sprendimus, ir dabar aš asmeniškai prašau tik vieno: pradėti konkrečias technines konsultacijas su mumis", - pabrėžė prezidento specialusis atstovas.
Jis primygtinai reikalauja, kad EK turi paskirti konkretų žmogų, kuris būtų atsakingas už Kaliningrado problemos sprendimą. "Tol, kol toks žmogus nepaskirtas, aš laikysiu atsakingus už derybas poną Patteną, su kuriuo jau iš esmės prasidėjo derybos", - pareiškė D.Rogozinas.
Pasak jo, Rusijos prezidento siūlymuose išdėstyta ne tik tai, kaip techniškai spręsti problemą, bet ir numatyta ilgalaikė perspektyva - bevizis susisiekimas tarp ES šalių ir Rusijos. Kaip mano D.Rogozinas, tai visiškai realu įgyvendinti iki 2008 metų. Tačiau kol kas viskas atsiremia į tranzito techninį organizavimą, pažymėjo jis.
D.Rogozinas supažindino žurnalistus su konkrečiais Rusijos siūlymais šiuo klausimu. Jų esmė tokia.
Bilietai į traukinius ir autobusus, važiuojančius tranzitu į Kaliningradą, turi būti parduodami tik pateikus naujo pavyzdžio Rusijos pasus. Tam, kas neturi Rusijos pilietybės, nors ir atstovauja vienai ar kitai NVS šaliai, teks perkant bilietą pateikti Lietuvos arba Šengeno vizą.
Pasų kontrolė išlieka. "Mes pasirengę per elektronines priemones perduoti Lietuvai keleivių sąrašą, Sutinkame su vizualiu patikrinimu", - sakė D.Rogozinas.
Numatoma, kad traukinys ir autobusas važiuos Lietuvos teritorija be sustojimų - tai maždaug 200 kilometrų kelio. Šiuo atveju galima įvesti elektroninę tokio režimo laikymosi kontrolę, mano Rusijos atstovai.
Tuo tarpu asmeninių automobilių savininkams, važiuojantiems per sieną, reikės vizos. "Mes sutinkame su tuo, bet manome, kad vizų režimas turi būti kuo paprastesnis - tai turi būti sprendžiama tiesiog prie sienos", - mano specialusis atstovas.
D.Rogozinas teigė esąs įsitikinęs, kad Kaliningrado problema - tai pirmiausia politinė problema, ir jos sprendimas tiesiogiai priklauso nuo visų suinteresuotų šalių politinės valios.
"Aš nenoriu, kad požiūris į ją būtų biurokratiškas, sausas, juk visa tai gali turėti rimtų politinių padarinių, sukelti nepasitikėjimą - pirmiausia Rusijos viduje - mūsų šalies integravimosi į Europą kursu", - pabrėžė jis.
Maskva, nuogąstaujanti, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota, pastaruoju metu suaktyvino politinį spaudimą ES šalims, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Tačiau Briuselis atmeta bevizio režimo galimybę, nes baiminasi nelegalų ir organizuotų nusikaltėlių antplūdžio iš Kaliningrado į ES, jeigu sienos su juo nebus griežtai kontroliuojamos.
Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų viduryje Lietuva ir Lenkija pradės reikalauti vizų iš Kaliningrado srities gyventojų, vykstančių per šias teritorijas.
Lietuva ir Lenkija tikisi tapti visateisėmis ES narėmis 2004 metais.