Susitikimo metu taip pat bus apsvarstyta numatoma ES plėtra, kuri turi būti galutinai patvirtinta per gruodžio mėnesį įvyksiantį viršūnių susitikimą Kopenhagoje.
Tačiau Elsinoro derybų atmosferą turėtų temdyti nesutarimai su Jungtinėmis Valstijomis dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), taip pat neseniai Vidurio Europą nusiaubusių potvynių aptarimas.
Neoficialios derybos dvi dienas vyks princo Hamleto pilyje - Kronborge, į šiaurę nuo Kopenhagos. Penktadienį, derybų pradžioje, bus įvertinti pastarieji pasirengimai ES plėtrai.
Danijai, kuri šį pusmetį eina ES pirmininkės pareigas, tenka sunkus uždavinys vadovauti iki 10-ies kandidačių paskutiniam pasirengimų ES plėtrai etapui. Planuojama, kad pati ES plėtra turėtų įvykti iki 2004 metų.
Prieš derybas Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Moelleris parašė kolegoms laišką, kuriame pabrėžė, jog iki rudens būtina "sutarti dėl bendrų pozicijų aktualiausiais klausimais".
10 kandidačių į ES nares tikisi, kad Kopenhagoje įvyksiančio viršūnių susitikimo metu bus pritarta jų stojimui. Tačiau kad išvengtų gaišaties, ES jau iki lapkričio mėnesio turi pateikti savo finansinius pasiūlymus šalims kandidatėms.
Pagrindinė kliūtis yra keblus klausimas dėl ES pagalbos naujųjų narių žemės ūkiui, kuris sudaro žymią jų ekonomikos dalį. ES ir be naujųjų narių turi problemų dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP).
Vokietija ir Nyderlandai yra ypač skeptiškos dėl žemės ūkio subsidijų teikimo, tuo tarpu pagrindinė BŽŪP finansavimo gavėja Prancūzija norėtų jį gauti neribotą laiką.
Ministrai taip pat aptars Turkijos siekį tapti ES nare. Ši šalis nori, kad ES paskirtų jos priėmimo derybų pradžios datą.
Be to, ministrai svarstys, kaip paskatinti Rumuniją ir Bulgariją, kurios atsidūrė ES narystės siekiančių šalių eilės pabaigoje.
Tačiau antrąją dieną ministrų derybose dominuos Artimieji Rytai, kurie yra pagrindinis šeštadienio darbotvarkės punktas.
ES pirmininkė Danija pateiks naują trijų pakopų taikos planą, pagal kurį numatoma 2005 metais įsteigti Palestinos valstybę.
"Mes aptarsime, kaip ES... gali aktyviai prisidėti, siekiant įgyvendinti (JAV prezidento) Busho viziją, pagal kurią po trejų metų turi būti įsteigta Palestinos valstybė", - sakė P.S.Moelleris prieš susitikimą.
"Palestiniečių reformos negali vykti vakuume. Lygiagrečiai turi būti daroma pažanga saugumo, ekonomikos ir politiniame fronte", - sakė vienas ES prezidentūros atstovas.
ES ministrai susitikime taip pat aptars karo prieš Iraką pavojų. Daugelio jų vyriausybės nepritaria galimai JAV karo operacijai prieš Iraką.
Likus kelioms savaitėms iki Vokietijos rinkimų, kuriuose kancleriui Gerhardui Schroederiui teks grumtis, kad liktų valdžioje, šalies vadovas pasisakė prieš galimą Irako puolimą. Prancūzija taip pat griežtai nepritaria karo veiksmams prieš Iraką, jeigu jie bus rengiami be Jungtinių Tautų mandato.
Įtampą tarp ES ir Jungtinių Valstijų dar labiau didina ginčas dėl Hagoje įsteigto Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), kurio jurisdikcijos Vašingtonas atkakliai siekia išvengti.
Pirmadienį JAV padidino spaudimą Europos Sąjungai - jų Valstybės departamentas atvirai kritikavo ES ketinimą parengti bendrą poziciją, ar pasirašyti sutartis su Vašingtonu, garantuojančias jo imunitetą nuo TBT jurisdikcijos.
Žmogaus teises ginančios lobistinės organizacijos teigia, jog ši įtampa su Vašingtonu yra aiškus iššūkis ES vienybei. "Tai aiškus Europos Sąjungos užsienio politikos koordinavimo išbandymas", - pareiškė organizacijos "Human Rights Watch" atstovė Lotte Leicht.