Šie arabiškų Rytų žinovo Maskvoje pasakyti žodžiai ateina į galvą kertant sieną iš Afganistano į Iraną. Policininkai sulaiko vieną keliauninką. Pro užkardą jodamas žilabarzdis be paliovos krutino lūpas, nepakeldamas akių nuo Korano. O šventosios knygos viršeliuose slypėjo afganistanietiškas heroinas.
Milteliai kišami į paplotėlius, turbanus, batų padus. Narkotikų vartotojų musulmoniškose Rytų šalyse jau daugiau nei 10 milijonų. Tai Osamos bin Ladeno opiumo imperija.
Dar 1998 metais Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos perspėjo, kad Ladenas ketina perimti visą Afganistano narkotikų verslą. Narkotikus jis ketino paversti teroristinės veiklos finansavimo šaltiniu bei galingu ginklu prieš Vakarų visuomenes.
Alacho ašaros
Musulmonų pasaulyje nebeliko nuo narkotikų laisvos vietos. Jų esama net ten, kur, atrodo, žmonėms turėtų rūpėti visai kitkas.
Pakistane, už 35 kilometrų nuo Pešavaro, įsikūrusi Churasano pabėgėlių stovykla. Joje gyvena 3 tūkstančiai pabėgėlių iš Afganistano. Vyrai prekiauja daržovėmis, moterys audžia kilimus, pasiguldžiusios greta vaikus. Mažyliai giliai miega: jų lūpos pateptos opiumu.
Pačios audėjos narkotikus vartojo rytą. Sako, kad atgautų jėgas. Po amerikiečių oro smūgių pabėgėlių stovykloje padaugėjo, tačiau buitis nepakito. Opiumas čia vartojamas kas dieną. Stovykloje teko įsteigti detoksikacijos ir reabilitacijos centrą.
Pasak pabėgėlių, per ketvirtį amžiaus karų Afganistane sugriauta du trečdaliai kaimų, apleisti dirvonuoja 200 tūkstančių hektarų laukų, pražuvo nepaprastai daug galvijų. Talibų režimas pelnėsi tik iš aguonų auginimo. JAV nacionalinio strateginių tyrimų instituto duomenimis, Talibanas ir Ladenas sukūrė narkotikų kartelį. Talibai buvo atsakingi už gamybinę dalį: narkotikų gaminimą, sandėliavimą, apsaugą. Ladenas ir jo "Al Qaedos" organizacija - už eksportą: išvežimą, realizavimą, gautų pinigų plovimą.
Heroino paketus Osama įsigudrino slėpti statinėse tiršto medaus. Jas be jokių kliūčių per sienas išgabendavo kupranugarių karavanai: stiprus medaus kvapas užmuša pasieniečių šunų uoslę. O ir pasieniečiai nenori terliotis su lipniu medumi. Karavanai be paliovos keliavo į Jemeną, Sudaną, Pakistaną, kitas Rytų ir Azijos šalis, tapusias pogrindinės Osamos imperijos rinkomis.
Churasano stovyklos pabėgėliai iš Kandaharo ir Badachšano pasakoja, kad jų kišlakuose heroinas pradėtas gaminti nuo devintojo dešimtmečio. Miltelius mainydavo su sovietų kareiviais į ginklus: už paketą - kalašnikovas. Sovietų desantininkai prie Kandaharo tikriausiai buvo pirmieji, vežę miltelius į Sovietų Sąjungą.
Pasirodo, iš vieno hektaro aguonų jas auginantis valstietis gaudavo tiek pat pelno, kiek iš 40 hektarų medvilnės! Savos gamybos įranga, paslėpta kokioje nors pašiūrėje, iš 50 kilogramų opijaus galima išgauti iki 5 kilogramų miltelių. Arba litrą iš kojų verčiančio skysčio, vadinamo "Alacho ašaromis". Iš jo pelno netgi daugiau, nei iš miltelių. Neblogai buvo galima gyventi, sako pabėgėliai, jeigu ne karas.
Darbo vietų kūrėjai
Dėl politinio korektiškumo nederėtų suplakti tokių sąvokų kaip "narkotikų prekeivis", "teroristas" ir "musulmonas". Tačiau narkotikų prekeivis musulmonas Ladenas iš tikrųjų mažai kuo skiriasi nuo krikščionio Pablo Escobaro, aštuntojo ir devintojo dešimtmečio Kolumbijos narkotikų barono.
Escobaro gimtinėje Medeline dar prisimenama, kaip po sėkmingos kokaino operacijos arba eilinės politinės žmogžudystės Pablo ir jo svita lėkdavo automobiliais į bažnyčią - padėkoti Dievo Motinai. Jiedu abu Escobaras ir Ladenas - investavo iš narkotikų gautą kapitalą į įmones, kūrė darbo vietas. Daugelio tautiečių akimis, ypač varguomenės, jie tebėra liaudies didvyriai, užtarėjai.
Afganų gentys, pavyzdžiui, puštūnai aguonų laukus slepia kalnuose. Juos galima suprasti: jie neturi nei priemonių, nei įgūdžių imtis ko nors kito.
Kolumbijos ir Bolivijos valdžia narkotikų laukus degina, naikina herbicidais. Jei ir Afganistano valdžia taip elgtųsi, afganų vadai ir bendruomenės visai liautųsi jos paisę: pernelyg daug žmonių maitina narkotikų verslas, Ladeno dėka jis įsiliejo į pasaulinę prekybą narkotikais. "Sunaikinus pasėlius, jie griebtųsi ginklo", - įsitikinęs Pakistano kovos su narkotikais pajėgų generolas Shahidas Dulajanas.
Dauguma Afganistano valstiečių labai nusiteikę prieš amerikiečius, žydus ir globalizaciją. Naujiesiems šalies vadovams būtina į tai atsižvelgti. Panašu, kad prezidentas Hamidas Karzai nuoširdžiai trokšta padaryti galą narkotikų gamybai, tačiau norint atgaivinti šalies žemės ūkį, kuris būtų pajėgus išstumti narkotikų verslą, reikia 45 milijardų dolerių (beveik 160 milijardų litų).
Kol kas investuoti tokio kapitalo niekas neskuba. Nors Ladenas dingo, jo narkotikų imperijos centre tebeveši 40 tūkstančių hektarų aguonų. Derliaus pakanka savižudžiams parengti ir aprūpinti.