Pone Kiseliovai, lygiai prieš metus jūs lankėtės mūsų studijoje, ir mes kalbėjome apie Rusijos politinį ir ekonominį spaudimą Gruzijai. Kad ir kaip apmaudu, praėjo vieneri metai, ir šiandien mes turime kalbėti apie kitą epicentrą – Estiją.
Dėl ko apmaudu?
Apmaudu, kad niekas nepasikeitė.
Kai kas pasikeitė. Apie Gruzijos neva keliamą grėsmę nacionaliniams Rusijos interesams visi seniai pamiršo. Mėginimas Rusijos liaudį gąsdinti priešu gruzino veidu sužlugo todėl, kad rusų žmonės turėjo tam imunitetą, pernelyg buvo stiprus geranoriškumas gruzinų atžvilgiu.
O kalbant apie Estiją, tai tie įvykiai, užvirę dėl paminklo perkėlimo, nesusiję nei su paminklu, nei su realiais tautų santykiais. Paprasčiausiai tie politikai, kurie ruošiasi prezidento ir parlamento rinkimams (parlamento rinkimai – gruodį, prezidento – kitų metų kovą), nusprendė, kad geriausias būdas konsoliduoti rinkėjus aplink valdančiąją partiją, tai sukurpti istoriją apie priešus, kurie apgulė visą Rusijos sienų perimetrą.
Nebūtų bronzinio kareivio situacijos Taline, sugalvotų kur nors kitur. Jei ne Estijoje, tai Moldavijoje, ne Moldavijoje, tai Ukrainoje, ne Ukrainoje, tai Lietuvoje. Ir jeigu tai nepatinka Gruzijos, Ukrainos, Estijos, Latvijos ar Lietuvos vyriausybėms, tuo joms blogiau – atjungsim dujas. Principas kaip sename sovietiniame filme “Briliantinė ranka”. Ten N. Mordiukova vaidino namų valdytoją, kuri nurodinėjo platinti loterijos bilietus. O jeigu jų nepirks – atjungsim dujas. Rusija dabar elgiasi kaip namų valdytoja.
Kaip jums atrodo, ambasados blokada, išpuoliai prieš ambasadorius – tai įmanoma be tylaus Kremliaus sutikimo?
Absoliučiai neįmanoma. Žmogus, kuris gyvena Maskvoje, puikiai supranta, kad dabar Rusijoje jokia vieša politinė veikla, ypač gatvėje, neįmanoma be tylaus Kremliaus sutikimo.
O šitas karas su estais didina Kremliaus populiarumą, reitingus?
Aš jau minėjau, kad yra, atsiprašant, banda. Kito žodžio nerandu, nors jis įžeidžiantis, bet yra banda, kuriai tai patinka.
O kokie Putino tikslai po jo pareiškimo, kad jis daugiau neketina siekti prezidento posto?
Šiandien pareiškė viena, rytoj pareikš kitką. Pas mus bet kuris Putino lygio politikas – savo žodžio šeimininkas. Šiandien pasako, rytoj atsiima. Manau, kad jis, aišku, nenorėtų pažeidinėti Konstitucijos, jis nenorėtų keisti Konstitucijos, kad pasiliktų dar vienai kadencijai, bet kita vertus, jis jau priprato būti caru.
Jis buvo prezidentu, o paskui tapo caru. Jis tapo caru, kai neliko opozicijos, kai kritikos liko minimaliai, kai buvo sužlugdyta visa žiniasklaida, išdrįsusi kritikuoti ir nesutikti su oficialia valdžios nuomone ir suteikti žodį opozicijai. Jis tapo caru ir jam nesinori juo nebūti. Todėl toks ir vadinamosios “trečiosios kadencijos” partijos žmonių aktyvumas.
Tie žmonės ir stumia Putiną: tėve, pasilik. Kas gi vietoje tavęs, gelbėk mus. Aplink priešai, estai puola. Paminklą jau nugriovė, rytoj desantu nusileis Kremliuje, Maskvą užims.
Jūs tikite, kad prezidento rinkimai Rusijoje gali būti demokratiški?
Ne. Demokratiniai rinkimai gali būti tik tada, kai yra nepriklausoma žiniasklaida, kurios nekontroliuoja Vyriausybė, kuri prieinama visoms politinėms jėgoms, dalyvaujančioms rinkimuose, o dabar situacija Rusijoje visai kita. Dabar Rusijoje žiniasklaida, ypač įtakingi TV kanalai visiškai kontroliuojami Vyriausybės.