Tačiau Latvijos ministras dar kartą pabrėžė, kad šalims kandidatėms spaudimo nedaroma, jos neverčiamos pritarti JAV ar ES pozicijai. Nors skirtingos JAV ir ES pozicijos TBT klausimu Taline buvo svarstomos, tačiau "tai nebuvo dėmesio centre", - sakė I.Bėrzinis.
Vašingtonas siūlo sudaryti sutartį neišduoti JAV kareivių TBT. Vašingtonas nepritaria šiam tribunolui, nes jo nuostatai leidžia šalims dalyvėms teisti Amerikos kareivius už karinius nusikaltimus. JAV priėmė įstatymą nutraukti karinę pagalbą TBT šalims dalyvėms ir pradėjo su jomis derybas dėl neliečiamybės JAV kareiviams suteikimo mainais už tolesnę karinę pagalbą.
JAV ypatingasis ambasadorius karinių nusikaltimų reikalams Pierre'as-Richard'as Prosperas (Pjeras Rišaras Prosperas) įspėjo, jog NATO plėtros procesui gali iškilti grėsmė, nes šalys kandidatės negarantuoja, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas nepersekios Amerikos kareivių.
Izraelis ir Rumunija jau pasirašė dvišales sutartis su JAV dėl Amerikos karių neliečiamybės, tačiau ES kol kas nepaskelbė bendros pozicijos dėl JAV piliečių imuniteto ir pageidavo, kad kandidatės palauktų, kol bus suformuluotas vieningas ES požiūris.
TBT pradėjo darbą liepos 1 dieną, kai įsigaliojo 1998 metų Romos sutartis. Jo uždavinys - teisti asmenis, atsakingus už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karinius nusikaltimus, padarytus bet kurioje pasaulio šalyje po 2002 metų liepos 1 dienos.
Romos sutartį pasirašė 139 valstybės, daugiau kaip 70 jų šią sutartį jau ratifikavo. Nepasirašė sutarties tik Indija, Pakistanas, Indonezija, Irakas, Kinija ir Pakistanas.