60 metrų gylyje dirbo šimtai žmonių, skambėjo slapti telefonai ir buvo perduodamos itin svarbios telegramos. Iš esmės GO-42 buvo požeminis Ryšių ministerijos telegrafas. Šis bunkeris pradėtas projektuoti 1951 metais, gavus asmeninį Josifo Stalino įsakymą. Tačiau baigtas statyti jis tik 1956 metais, J. Stalinui jau mirus.
Šiame objekte dirbo daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Septintąjį praėjusio amžiaus dešimtį šiame bunkeryje buvo pasirengta galimam branduoliniam karui: buvo saugomos maisto produktų, deguonies ir vandens atsargos, veikė vadavietės ryšio priemonės. Devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį šis bunkeris buvo apleistas ir dabar yra nesaugomas.
Po to Rusijos sostinės požemių tyrėjai iš bunkerio išnešė viską, kas tilpo pro duris: kilimus, šviestuvus, santechninę ir kitokią įrangą. Bunkeryje beliko tik nuogos sienos, keli požeminiai vagonėliai ir telegrafinės įrangos likučiai.
Valstybei tokios būklės objektas visai nereikalingas, todėl praėjusiais metais paslapčia buvo surengtas aukcionas, per kurį požeminės 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpos už 65 mln. ir 1 tūkst. rublių buvo parduotos kompanijai "Novik-Servis".
"Dabar čia atsiras parodų ir laisvalaikio centras, - laikraščiui "Izvestija" sakė kompanijos atstovė ir būsimo komplekso direktorė Olga Archanova. - Viename iš keturių didelių bunkerio patalpų įrengsime Šaltojo karo muziejų. Eksponatus rinksime karinėse bazėse ir įvairiuose muziejuose. Likusi bunkerio dalis bus skirta pramogoms. Visame komplekse vyraus Šaltojo karo tema. Pirmiausia, gegužę, atidarysime muziejų".
Paminėtina, kad į praeityje slaptą objektą galima patekti jau dabar. Už kelis šimtus rublių į 60 metrų gylį galima nusileisti mažu liftu. Apačioje girdėti, kaip pravažiuoja Maskvos metro traukiniai. Iš bunkerio galima patekti ir į pačią Tagankos metro stotį, tačiau išėjimas šiuo metu uždarytas. Tuo tarpu praeityje niekuo neišsiskiriančiomis durimis itin aktyviai naudojosi bunkerio darbuotojai.