Kaip pranešė administracijos spaudos tarnyba, jame dalyvavo srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, srities administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Michailas Cikelis, muitinės ir Federalinės pasienio tarnybos atstovai.

Susitikime buvo aptartas kompleksas klausimų, susijusių su vizų problema, nelegalios migracijos keliamu pavojumi.

Išklausęs regiono vadovų, federalinių struktūrų informaciją, Dmitrijus Rogozinas akcentavo pagrindines problemas, kurias reikia spręsti nedelsiant.

Tarp jų - techninis sienų aprūpinimas, būtinybė adaptuoti Kaliningrado geležinkelį prie europinio, siekti, kad automobilių keliai atitiktų Europos keliamus standartus.

D.Rogozinas atkreipė dėmesį ir į tai, kad naujomis geopolitinėmis sąlygomis gali tekti stiprinti migracijos kontrolę Kaliningrado kryptimi vidaus aviacijos ir jūrų linijose, todėl greičiausiai reikės priimti atitinkamus įstatyminius aktus.

Prezidento specialusis atstovas taip pat pareiškė, kad Kaliningrado oro uostui ir būsimajai keltų perkėlai Baltijskas-Sankt Peterburgas reikia suteikti tarptautinių statusą su "visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis".

Laikraštis "Komsomolskaja pravda v Kaliningrade" cituoja D.Rogozino žodžius, kad "turi būti įvestas ypatingas režimas vidaus transporto linijose. Esmė ta, kad pagrindinė nelegalų masė, norinti prasiskverbti į Europą, gali patekti į Kaliningradą iš Rusijos visiškai legaliai - su vidaus pasais per oro uostą ir keltų perkėlą. Todėl šiems objektams būtina suteikti tarptautinių statusą su "visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis pasienio ir muitinės kontrolės pavidalu".

Maskva nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota.

Todėl Maskva pastaraisiais mėnesiais ėmė siūlyti nutiesti specialius geležinkelio ir automobilių kelio koridorius, kuriais Kaliningrado gyventojai galėtų be vizų vykti į Rusiją, ir suaktyvino politinį spaudimą ES ir Lietuvai, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.

Tačiau Briuselis griežtai atmeta bevizio režimo galimybę, nes baiminasi nelegalų ir organizuotų nusikaltėlių antplūdžio iš Kaliningrado į ES, jeigu sienos su juo nebus griežtai kontroliuojamos.

Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų sausį Lietuva panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 metų liepos 1 dienos vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais.

Lietuva ir Lenkija tikisi tapti visateisėmis ES narėmis 2004 metais.