"Mes manome, kad tik laisvai išrinkta valdžia turės mandatą vesti derybas ir būti atsakinga tarptautinei bendrijai už bet kokius teisinius įsipareigojimus", - sakoma Kalnų Karabacho užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Kalnų Karabache įrengti 265 balsavimo punktai. Tai bus jau tretieji prezidento rinkimai nuo 1991 metų gruodžio, kai ši sritis paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje tarp Azerbaidžano ir Armėnijos kilo nuožmus karas dėl šios teritorijos, kuris nusinešė maždaug 30 000 žmonių gyvybių ir privertė beveik milijoną civilių armėnų ir azerbaidžaniečių palikti savo namus.
1994 metais, kai buvo paskelbtas ugnies nutraukimas, didžiąją šio anklavo dalį faktiškai kontroliavo Armėnija. Nuo tada tarp jos ir Azerbaidžano neatslūgsta įtampa.
Tarptautinė bendrija, daugiausiai Rusija, Prancūzija ir JAV, per Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO) bandė tarpininkauti, siekiant taikos susitarimo, tačiau jų pastangos nedavė rezultatų.
Antradienį Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai pirmą kartą daugiau negu vienerių metų laikotarpiu nusprendė surengti dvišales derybas Kalnų Karabacho klausimu ir paskyrė jas rugpjūčio 14 dieną. Kalnų Karabacho prezidentas Arkadijus Gukasianas teigia, kad šis anklavas ir toliau sieks nepriklausomybės.
"Jeigu mums pavyks surengti rinkimus, visiškai atitinkančius šiuolaikinius demokratinės visuomenės standartus, mes pademonstruosime pasauliui, kad esame ištikimi demokratijos principams ir nusipelnėme teisės įžengti į tarptautinę bendriją kaip laisva valstybė", - sakė A.Gukasianas.
Tačiau Rusija ir Europos Sąjunga (ES) palaikė Baku, pasmerkdamos būsimus rinkimus kaip iššūkį Azerbaidžano teritoriniam vientisumui.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Vardanas Oskanianas atmetė šiuos argumentus, pareikšdamas, jog "Azerbaidžanas neturi nei istorinio, nei teisinio, nei moralinio pagrindo reikalauti laikytis teritorinio vientisumo principo". "Teritorinis vientisumas, apie kurį kalba Azerbaidžanas, buvo neteisėtai sukurptas sovietmečiu, tai - stalinizmo palikimas", - pridūrė V.Oskanianas.
Vienas kandidatų per rinkimus bus dabartinis prezidentas A.Gukasianas, kuris varžysis su buvusiu parlamento pirmininku Artūru Tovmasianu, krikščionių demokratų lyderiu Albertu Kazarianu ir šios srities Vienybės partijos vadovu Grigorijumi Afanasianu.
Rinkimų favoritu laikomas A.Gukasianas pareiškė, jog perrinktas antrai kadencijai, imtųsi įgyvendinti ekonomikos reformas. Šios reformos labai reikalingos, nes Kalnų Karabacho ekonominė padėtis tebėra prasta, sakė prezidento patarėjas Manvelas Sargsianas. Jis pridūrė, kad daugelis anklavo ekonominių problemų dalis kyla dėl jo neapibrėžto statuso.
"Kadangi Karabacho nepriklausomybė nepripažinta, jis netenka tarptautinės finansinės pagalbos, ir mes negalime įgyvendinti ekonominės bei socialinės plėtros programų", - sakė M.Sargsianas. "Mes gauname tik humanitarinę pagalbą iš Armėnijos ir armėnų diasporos", - pridūrė patarėjas.
Tačiau privatūs investuotojai nenusigręžė nuo Kalnų Karabacho. M.Sargsiano teigimu, jie investavo maždaug 25 mln. dolerių į daugiau negu 30 komercinių įmonių, kurios šioje srityje buvo įsteigtos per pastaruosius dvejus metus.
Vieni didžiausių investicijų projektų yra Kalnų Karabacho telekomas, medienos tiekėja "Ata-Vank-Les" ir viešbučių įmonė "Sirkap", kurias atitinkamai remia Libano, JAV ir Šveicarijos bendrovės, sakė M.Sargsianas.