„Aš esu Romoje, aš vardu Aleksandras Valterovičius Litvinenka, aš buvęs KGB ir FST karininkas“, – rodyta „ITV News“ vaizdo medžiagoje.

Dabar tai žodžiai tarsi iš kapo, žodžiai, kurie, pasak neįvardijamo buvusio saugumiečio, A. Litvinenkai galėjo kainuoti gyvybę.

„Mano nuomone, ši juosta yra pagrindas, dėl kurio Rusijos tarnybos nužudė Aleksandrą Litvinenką“, – sakė saugumietis.

A. Litvinenka duoda interviu Italijos tyrėjui Mario Scaramellai, susitikusiam su juo ir lemtingą lapkričio 1 d. Londone. M. Scaramella dabar pats areštinėje, kaltinamas melu, tačiau save jis vadina Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos Italijoje ekspertu.

Dabartinį Italijos premjerą Romano`ą Prodi A. Litvinenka be įrodymų apkaltina dirbus Rusijos saugumui. Šis ne kartą neigė kaltinimus, bet niekada jie nebuvo mesti vaizdajuostėje ir dar buvusio KGB šnipo.

„Trofimovas sakė, kad Prodi – mūsų žmogus, KGB žmogus, ir kad KGB kartu su juo Italijoje atliko kažkokias slaptas operacijas“, – sakė buvęs Rusijos KGB karininkas A. Litvinenka.

Anatolijus Trofimovas nužudytas Maskvoje: kaip tik todėl Litvinenka norėjo, kad šis įrašas liktų slaptas. Nušauti ir dar du buvę A. Litvinenkos kolegos, vienas iš jų – su žmona.

Dar vienas, šiuo metu įkalintas Michailas Trepaškinas esą uždaromas į karcerį po kiekvieno viešo A. Litvinenkos pareiškimo. Rusija M. Trepaškino neleido apklausti Skotland Jardo tyrėjams.

A. Litvinenka interviu pasakoja, kad grasinimai vis rimtesni: grasinama nužudyti jo pusės metų sūnų, pro langą įmesta bomba.

„Pagrindinis metodas, kurį naudoja Rusijos specialiosios tarnybos politinėje kovoje – terorizmas“, – teigė nunuodytasis.

Televizija BBC pranešė, kad viename suši bare A. Litvinenką pirmąkart mėginta nunuodyti dar prieš dvi savaites iki susitikimo „Millenium“ viešbutyje, po kurio jis skundėsi, kad iš anksto ant stalo padėta arbata jau buvo atšalusi.

Kas nutiko po trijų savaičių, jau gerai žinoma: A. Litvinenka buvo nunuodytas poloniu-210 ir mirė Londone 2006 m. lapkričio 23 d.