Remiantis Berne išplatintu oficialiu komunikatu, Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo Šveicarijos ambasadą Maskvoje, kad Baškirijos valdžia negali garantuoti Šveicarijos delegacijos saugumo dėl lėktuvo katastrofos sukeltų emocijų.

Šveicarijos prezidentas visų savo šalies gyventojų vardu išreiškė užuojautą žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems bei apgailestavo, jog negali to padaryti asmeniškai, pažymima komunikate.

Šveicarijos valdžios politiką po Baškirijos avialinijų keleivinio lainerio Tu-154 ir krovininio lėktuvo "Boeing 757" katastrofos griežtai kritikavo vietos spauda, sakydama, jog Bernas "pasitenkino minimalia programa", apsiribojęs valstybės vadovo laišku Rusijos prezidentui ir vicekonsulo dalyvavimu Vokietijoje vykusioje gedulo ceremonijoje.

Pasak laikraščio "Le Temps", oficialiosios Šveicarijos šaltumas, sukėlęs neigiamą Vokietijos ir Rusijos reakciją, gali pakenkti šalies įvaizdžiui".

Visi 69 žmonės, skridę keleiviniu laineriu Tu-154, žuvo, kai liepos 2 dieną jis virš Pietų Vokietijos miesto Yberlingeno susidūrė su dviejų lakūnų pilotuojamu bendrovės "DHL Worldwide Express" kroviniu lėktuvu "Boeing 757".

Trečiadienį Vokietijoje buvo baigti šifruoti "juodųjų dėžių" duomenys, liudijantys, kad paskutinę skrydžio minutę Rusijos įgula gavo dvi priešingas komandas - Šveicarijos dispečeris įsakė leistis, o automatinė lėktuvo sistema TCAS, įspėjanti apie galimą susidūrimą, rekomendavo kuo greičiau kilti.

Rusijos lakūnų profsąjunga įsitikinusi, kad katastrofos priežastimi tapo nesugebėjimas tinkamai koordinuoti dviejų lėktuvų veiksmų.