Knygoje teigiama, kad H.Houdini buvo ne tik britų šnipas, bet ir atskleisdavo mediumų apgavystes, kurie, matyt, ir inicijavo jo žmogžudystę. Teorija netgi susieja organizatorius su to meto Kanados ministru pirmininku Mackenzie Kingu bei A.C.Doyle‘u.

H.Houdini propagavo rankų ir fizinį meistriškumą bei agitavo prieš įvairius besireklamuojančius mediumus, aiškiaregius ir kitus apsimetėlius. Kartą H.Houdinis „Šerloko Holmeso“ autoriaus žmonos Lady Jean teiginius, jog ji vieno seanso metu buvo iškvietusi iliuzionisto mirusios motinos dvasią, pavadino juokingu prasimanymu.

1927 m. spalį, kada jis atvyko į Monrealį, jis jau buvo keikiamas daugumos mediumų ir jam buvo pateikti keli ieškiniai. Spalio 22 d., keletą dienų po iliuzionisto paskaitos McGillio universitete, kuriame jis pasisakė prieš įvairius mediumus, vienas universiteto studentų pasiteiravo, ar iliuzionistas galėtų atlaikyti stiprius smūgius į pilvą.

H.Houdini sutiko išbandyti, tačiau smūgiai buvo suduoti iliuzionistui nespėjus pasiruošti. Autoriai pažymi, jog vėliau studentas buvo susietas su Beatrice Marler, - Monrealio politiko Herbeto Marlerio žmona, - kuri su savo draugais domėjosi okultizmu.

Vis dėlto knygos spekuliacijos rutuliojasi apie A.C.Doyle‘ą, kurį autoriai vadina asmeniu, „kuris padarys viską, kad primestų savo valią“. Kartą rašytojas vienam spiritualizmo skeptikų yra pareiškęs, jog jį gali ištikti H.Houdinio likimas, jeigu jis ir toliau „drabstysis purvais“.